Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas pranešė, kad šalies ginkluotųjų pajėgų plėtros prioritetas 2015 metais yra strateginių branduolinių pajėgų plėtra.

Pasak gazeta.ru, ekspertai pabrėžia, kad kariškiams reikia ne stengtis kurti naujas raketas, o tobulinti automatinę valdymo sistemą „Mirties ranka“ bei kurti itin didelio tikslumo branduolinį ginklą.

Ambicingi užmojai

„2015 metų pagrindinis prioritetas yra branduolinių strateginių pajėgų būklė ir jų tobulinimas“, – interviu Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė V. Gerasimovas.

Anksčiau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu buvo pareiškęs, kad 2015 m. kariuomenė pirks daugiau nei 50 tarpkontinentinių strateginių raketų bei pradės naudoti du strateginius raketnešius „Borej“, ginkluotus 20 tarpkontinentinių raketų „Bulava“.

Be to, Strateginės paskirties raketų pajėgose bus suformuoti keturi nauji pulkai, kurie turės po 12 raketų (tikriausiai „Jars“ tipo).

2015 m. Rusijoje turi prasidėti naujausios mobilios priešraketinės sistemos „S–500“ bandymai.

Manoma, kad šie kompleksai sugebės sunaikinti bet kokius objektus, skrendančius iki 7 km/sek. greičiu aukštyje, kuris neviršija 250 km.

Be to, planuojama pradėti naudoti dar dvi radiolokacines stotis „Voronež“, kurios gali užfiksuoti balistines raketas, bei naujos kartos „skraidantį radarą“ – tolimojo nuotolio radiolokacinio aptikimo lėktuvą A–100.

Pagrindinė užduotis – žūti, bet sunaikinti ir priešą

Geopolitinių problemų akademijos prezidento Konstantino Sivkovo teigimu, branduolinių pajėgų plėtros prioritetai reiškia viso komplekso plėtrą.

„Kalbama apie strateginių branduolinių pajėgų reikiamos kovinės parengties išlaikymą. Tai reiškia, kad Rusijos strateginių branduolinių pajėgų kovinė sudėtis ir valdymo sistema turi užtikrinti galimybę garantuotai smogti atsakomąjį smūgį, kuris priešininkui sukeltų nepriimtinus nuostolius. Tai turi būti padaryta bet kokiomis aplinkybėmis“, – teigia K. Sivkovas.

Jis paaiškino, kad branduolinių pajėgų valdymo sistema turi sugebėti paleisti raketas net tuomet, jei būtų sunaikinti visi valdymo punktai ir štabai. Tokiam atvejui sukurta raketinio branduolinio ginklo automatinio paleidimo sistema. Ši sistema buvo sukurta dar Sovietų Sąjungos laikais ir Vakaruose yra vadinama „Mirties ranka“. Dabar šios sistemos komponentus reikia atnaujinti.

Be to, būtina sustiprinti ir modernizuoti antžeminius, požeminius (bunkeriuose) ir oro (lėktuvuose) esančius valdymo punktus. Pavyzdžiui, reikia tobulinti valdymo punktų apsaugos sistemą – plėtoti priešraketinę gynybą, pabrėžė K. Sivkovas.

Ginkluotės daugiau negu reikia

Eksperto vertinimu, jei JAV užpultų Rusiją branduoliniu ginklu, Jungtinių Valstijų sunaikinimui ir „keršto smūgiui“ Rusijoje turi likti ne mažiau nei 50 raketų su branduoliniu užtaisu.

2010 m. JAV prezidento Baracko Obamos ir tuomečio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasirašytoje Strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo sutartyje nustatytas maksimalus raketų skaičius. Rusija ir JAV tokių raketų gali turėti po 700.

Remiantis viešai prieinamais duomenimis, 2010 m. pradžioje Rusija turėjo daugiau nei 300 antžeminių balistinių raketų su branduolinėmis galvutėmis, beveik 170 raketų, dislokuotų povandeniniuose laivuose, ir apie 1000 aviacinių raketų su branduoliniais užtaisais.

JAV tuo metu turėjo 450 antžeminių, 300 jūrų ir beveik 400 aviacinių raketų su branduoliniais užtaisais.

Ateitis – itin didelio tikslumo ginklas

Strateginių vertinimų instituto prezidentas Aleksandras Konovalovas mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis nėra reikalo plėsti branduolines pajėgas, jas reikia tik palaikyti dabartinėje būklėje.

Jo įsitikinimu, reikia plėtoti itin didelio tikslumo branduolinį ginklą, kuris artimiausioje perspektyvoje gali tapti sulaikymo priemone.

„Kai iš povandeninio laivo startuoja raketa, negalima tiksliai pasakyti, koks jos užtaisas – branduolinis ar įprastas. Be to, tokios raketos pataikymo tikslumas būtų toks, jog sunaikinimas būtų garantuotas. Pas mus tam kol kas skiriama nepakankamai dėmesio. Itin didelio tikslumo ginklui sukurti reikia visai kitos pramonės ir dar daug ko, ko mes kol kas neturime“, – sakė A. Konovalovas.

Jis priminė, kad itin didelio tikslumo ginklas pirmiausia buvo sukurtas tam, kad garantuotai sunaikintų nedidelius objektus, pavyzdžiui, teroristų grupę, tačiau niekas netrukdo jį tobulinti.

„Branduolinio ginklo apribojimus apibrėžia daug sutarčių, o itin didelio tikslumo ginklo neriboja jokios sutartys. Mano manymu, būtina apriboti tokią ginkluotę“, – pabrėžė ekspertas.

Komentarai (152)