Nuo kitų metų visi Lietuvos bankai prisijungs prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), kuri turėtų atpiginti pervedimus ir padidinti konkurenciją tarp finansų įstaigų.

Tačiau vartotojai turi ruoštis pervedimų formatų pasikeitimui.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas sako, kad šiemet bus intensyviai rengiamasi šiam prisijungimui, kuris vartotojams turėtų atnešti mažesnius įkainius.

„Įsigalios nauji standartai. Taigi patys pagrindiniai pervedimai, pavyzdžiui, kredito pervedimas bus atliekamas pagal naujus standartus. Mes norime, kad jie pajustų kuo mažiau nepatogumų. Kredito pervedimas bus mažiausiai problematiškas, nes jis bus toks pat banko pavedimas, tik pagal kitokius standartus ir kitokį formatą. Žinoma, pervedimo kaina turės būti vienoda tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Tai reiškia įkainių mažėjimą“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė jis.

Tačiau asociacijos vadovas pripažįsta, kad komplikuotesnis bus tiesioginio debeto pasikeitimas. Šiuo metu Lietuvoje tiesioginiu debetu naudojasi maždaug milijonas žmonių.

„Dabartinis mūsų tiesioginis debetas yra vietinis atradimas ir lokalus standartas. Tai yra pakankamai sudėtinga mokėjimo struktūra, keičiasi daugelis tiesioginio debeto rekvizitų, keičiasi formatas. Reikia pasakyti, kad jis patrauklus didiesiems įmokų surinkėjams, bet mažose šalyse yra pakankamai mažas poreikis“, – kalbėjo S. Kropas.

Pasak jo, Estijoje, kuri jau prisijungė prie SEPA, šiuo metu nėra nė vieno tiesioginio debeto paslaugos teikėjo pagal naująjį standartą.

„Ten yra tokia inovacija, kurią mes irgi norime pristatyti, tai yra nuolatinis kredito pervedimas su elektronine sąskaita. Yra rengiamas elektroninės sąskaitos formatas, kuris atitiks dabartinės sąskaitos faktūros formatą, dabartiniai tiesioginio debeto klientai gaus tokią elektroninę sąskaitą, ir galės arba ją atsispausdinti ir apmokėti, arba vienu mygtuko paspaudimu ją apmokėti, arba užstatyti automatinį apmokėjimą“, – komentavo asociacijos vadovas.

Lietuvos banko tinklalapyje sepa.lt nurodoma, kad po finansų sistemos įsiliejimo į SEPA sutikimą nurašyti lėšas nuo mokėjimo sąskaitos tiesioginio debeto būdu mokėtojai turės pateikti ne savo bankui, kaip įprasta šiuo metu, o įmonei, teikiančiai paslaugas.

Ši bus atsakinga ir už sutikimo saugojimą. SEPA tiesioginio debeto schema taip pat numato galimybę lengvai susigrąžinti sumokėtas lėšas per 8 savaites nuo lėšų nurašymo.

SEPA mokėjimų erdvėje mokėjimai nebus skirstomi į nacionalinius ir tarptautinius.

LBA užsakymu bendrovė „Socialinės informacijos centras“ atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kuri parodė, kad pasitikėjimas bankų sektoriumi siekia 6,5 balo, o pasitikėjimas savo pagrindiniu banku – 8,1 balo.

Euras bankams atnešė didesnę konkurenciją

Lietuvos įstojimas į euro zoną šalies komerciniams bankams reiškia didesnę konkurenciją vidaus rinkoje, sako S. Kropas.

Anot bankininko, įstojus į euro klubą visiems šalies bankams atsivėrė galimybė naudotis Europos centrinio banko (ECB) ištekliais likvidumo užtikrinimui. Iki šiol tam tikrą privilegiją turėjo skandinaviški bankai, galėję gauti pinigų iš pagrindinių bankų Šiaurės šalyse.

„Vietiniai bankai galės disponuoti ECB pinigais, kaip tai daro skandinaviški bankai su pagrindiniais bankais, todėl konkurencija neabejotinai išaugs“, – sako S. Kropas.

Anot jo, euras atneša ir didesnį bankininkystės sektoriaus stabilumą, o kritiniais atvejais bankus gelbės jau ne mokesčių mokėtojai.

„Padidėjęs stabilumas reiškia, kad mūsų bankininkystės sistemoje bus taikomi bankų gelbėjimo fondai – tai bus daroma ne viešųjų pinigų, o bankų įnašų sąskaita“, – pažymi S. Kropas.

Banko kilmė tapo ne tokia svarbi

Gyventojai ėmė labiau pasitikėti lietuviškos kilmės bankais – finansų įstaigos kilmė jau nebėra lemiamas jos pasirinkimą lemiantis faktorius, rodo tyrimas.

LBA užsakymu bendrovės Socialinės informacijos centras (SIC) atliktos apklausos duomenimis, lietuviška kilmė banko patikimumą reiškia 55 proc. respondentų, Šiaurės šalių – 65 proc. apklaustųjų.

Anot SIC projektų vadovės Rūtos Gaudiešienės, banko kilmė Lietuvoje tapo ne tokia svarbi iš jos pasitraukus Rytų kilmės įstaigoms.

„Jau nebėra taip svarbi banko kilmė – žinoma, visų pirma, dėl to, kad iš Lietuvos pasitraukė Rytų kilmės bankai. Tarkime, Latvijoje tokio vaizdo nepamatytumėte – ten banko kilmė tebėra svarbi. Lietuvoje bankai po truputį pradedami suvokti, kaip vienodai patikimi ir saugūs, o lemiamą vaidmenį vaidina asmeninė patirtis“, – sako R. Gaudiešienė.

Komentarai (19)