Pirmieji Sovietų Sąjungos lėktuvą užgrobę teroristai – lietuviai (0)
Kruvina lietuvių Brazinskų lėktuvo pagrobimo istorija – akivaizdus pavyzdys, kaip per 35 metus pasikeitė skrydžių saugumas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pabėgo, bet negavo politinio prieglobsčio
Per 1974 metų visuotinę amnestiją bausmė Brazinskams buvo sušvelninta, o kalėjimas pakeistas namų areštu. Tačiau dvejus metus pakentėję tėvas ir sūnus pažeidė prievolę neišvykti iš namų, pabėgo. Susisiekę su JAV ambasada Ankaroje ir negavę politinio prieglobsčio, lietuviai vėl pasidavė Turkijos policijai.
Paleisti į laisvę Brazinskai 1976 metais atsidūrė Venesueloje, ten nusipirko bilietus skrydžiui į Kanadą. Lėktuvui nutūpus Niujorke dingo, tačiau po dviejų savaičių buvo sulaikyti JAV imigracijos pareigūnų.
Imigracijos teisėjas Robertas T. Griffinas tėvui ir sūnui leido kreiptis su prašymu dėl politinio prieglobsčio suteikimo pagal 1980 metais priimtą liberalesnį prieglobsčio įstatymą. Tačiau imigracijos tarnyba apskundė nuosprendį, paragindama lietuvius deportuoti iš JAV.
Užtarė Amerikos lietuviai
Tai sukėlė didelį Amerikos lietuvių pasipiktinimą. Nors politinis prieglobstis jiems nebuvo suteiktas, Pranui Brazinskui ir jo sūnui buvo leista pasilikti JAV. Jie persikėlė į Santą Moniką, abu vertėsi namų dažymu. Pranas Brazinskas pasiketė pavardę, tapdamas Frenku Vaitu.
Dalis lietuvių išeivių organizacijų Brazinskus buvo paskelbusios didvyriais ir kovotojais su Lietuvą okupavusia Sovietų Sąjunga, tačiau taip manė anaiptol ne visi jų tautiečiai.
Nužudė savo tėvą
2002 metais Lietuvą pasiekė žinia, kad sovietmečiu lėktuvą užgrobęs P. Brazinskas – nužudytas, nusikaltimu įtariamas jo sūnus.
Kaip tuomet rašė DELFI, aštuntajame dešimtmetyje padėjęs savo tėvui užgrobti sovietų keleivinį lėktuvą A. Brazinskas Kalifornijos teisme pareiškė esąs nekaltas dėl jam pateiktų kaltinimų.
JAV dienraštis „Los Angeles Times“ 2002 vasarį pranešė, kad Santa Monikoje gyvenantis 46 metų A. Brazinskas Amerikoje gyveno pasivadinęs Albertu Victoru Whitu. Prokurorai jam pateikė kaltinimus vasario 5 dieną savo bute negyvai sumušus kartu gyvenusį 77 metų tėvą Praną Brazinską.
Santa Monikos policija į jų namus atvyko po A. Brazinsko skambučio. Kartu buvę medikai konstatavo P. Brazinsko mirtį nuo galvos sužeidimų, tačiau, kaip pranešė vietos laikraštis „Ocean Park Gazette“, tiksli mirties priežastis bus nustatyta tik tada, kai tyrimą baigs Los Andželo apygardos koroneris.
Tyrimo metu nustatyta, kad tėvas ir sūnus susiginčijo, o vėliau susimušė. A. Brazinskas buvo laikomas Santa Monikos kalėjime be teisės būti paleistas už užstatą.
Santa Monikos policijos žmogžudysčių skyriaus pareigūnams baigus tyrimą lietuvui buvo skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
Sekė KGB
Įdomu tai, kad ir jo tėvas P. Brazinskas prieš lėktuvo pagrobimą jau kartą buvo teistas.
Baigęs Žiežmarių žemės ūkio mokyklą jis Vievio vidurinės mokyklos ūkvedžiu, vėliau Vievio kooperatyvo ūkinių prekių sandėlio vedėju. 1955 m. už naudojimąsi tarnybinėmis pareigomis (didesnėmis kainomis ir be dokumentų pardavinėjo statybines medžiagas) P. Brazinskas buvo nuteistas.
Į Vidurinę Aziją, Uzbekiją jis atvyko išsiskyręs su pirma žmona Stase Brazinskiene ir vedęs buvusią Vievio kooperatyvo buhalterę Aliną Koreivo. Kurį laiką gyveno žmonos pavarde. Sūnų Algirdą P. Koreivo į Uzbekiją atsivežė 1968 metais.
Žinoma, jog gyvendamas Lietuvoje P. Brazinskas pirkdavo automobilių detales, visokius audinius ir siųsdavo į Vidurinę Aziją parduoti. Manoma, kad vienas siuntimas jam garantuodavo tiek pelno, kiek vidutinis to meto darbininkas uždirbdavo per kelis mėnesius ar pusmetį.
P. Brazinską sekė KGB. Jo byloje saugumas minėjo, jog užgrobęs lėktuvą, jis su savimi galėjo turėti apie 6 000 JAV dolerių. Byloje akcentuota, kad lietuvis jau seniai planavo išvykti į užsienį. Mažiausiai vienam žmogui – užgrobto lėktuvo stiuardesei tai kainavo gyvybę.
Įdiegtos patikimos saugos sistemos
Šiuolaikiniuose lėktuvuose įdiegtos apsaugos priemonės, neleidžiančios keleiviams patekti į pilotų kabiną.
Apie tai pasakojo ir pilotas Audrius: „yra tokia procedūra, kai pilotai gali užsibarikaduoti ir neįleisti jokių žmonių į kabiną. Tam tereikia tik vieno žmogaus kabino viduje, kuris atsisako įsileisti kitus asmenis spausdamas mygtuką „decline“ (liet. atsisakyti). Nėra taip sunku, kaip gali atrodyti, bet tuomet durys tiesiog neatsidaro ir į kabiną nepateksi. Tai buvo sugalvota tam, jei, pavyzdžiui, teroristas norėtų patekti į kabiną“.
Lėktuvų užgrobimus dar 1963 metais pasmerkė Tokijo konvencija, o 1970 metais - Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.