Šiandieninėje tarptautinių santykių arenoje pasaulio lyderiams tenka susidurti su tokiais iššūkiais kaip: Rusijos prezidento Vladimiro Putino ekspansija į Ukrainą, nepralenkiamas Kinijos augimas, teroristinės organizacijos „Islamo Valstybė“ augimas Libijoje ir daugeliu kitų, kurie grasina tarptautiniam stabilumui. Vis dėlto kuri grėsmė turėtų kelti didžiausią nerimą?

Pasaulio ekonomikos forumas kasmet pateikia sąrašą didžiausių pasaulio grėsmių, kurio viršuje šiais metais – tarpvalstybiniai konfliktai. „The Telegraph“ pakalbino konfliktų studijų specialistus apie didžiausią grėsmę pasauliui keliančias įtampas. Londono Karališkojo koledžo (angl. „King's College London“) specialistai pateikia šias savo įžvalgas.

Rusijos ir Kinijos ekspansija prieš Vakarų nusiginklavimą

Londono Karališkojo koledžo doktorantas Aleksanderis Clarke'as teigia, kad Rusijos ir Kinijos ambicijos dėl didesnės teritorijos ir resursų yra grėsmė, kuri prives prie konfliktinės situacijos.

„Rusija ir Kinija yra didelės valstybės ir jeigu jos siekia didesnės teritorijos ginamos nacionalinio pasididžiavimo, didesnio saugumo ar siekio kontroliuoti daugiau resursų, šių šalių plėtra visada prives prie konflikto, kuris dėl draugysčių tarp valstybių ir susiformuosiančių aljansų gali privesti prie pasaulinio konflikto.

Ši grėsmė yra kolektyvinio saugumo produktas, fenomeno, kuris buvo sukurtas taikos metu, ilgainiui sustiprėjo, o po Šaltojo karo tapo norma. Tai sukėlė dabartines problemas, nes šalys grupėje jautėsi saugios, todėl drastiškai sumažina gynybos biudžetus. Šių įvykių rezultatas – silpnumas. Būvimas silpnųjų pusėje padaro konfliktą labiau tikėtinu, nes valstybės, norėdamos atgrasinti priešą, turi elgtis kur kas agresyviau“, – sako A. Clarke'as.

Rusijos agresija

Londono Karališkojo koledžo absolventas ir JAV „Interprise“ instituto mokslinis bendradarbis Daliboras Rohacas teigia, kad Vladimiro Putino agresija Ukrainoje yra didesnio blogio, kuris dar tik laukia, užuomazga.

„V. Putino agresija Kryme ir Rytų Ukrainoje prieštarauja ne tik tarptautinės teisės normoms, bet ir saugumo garantijoms, kurios 1994 m. buvo suteiktos Ukrainai Budapešto memorandumu. V. Putino grasinimai Baltijos šalims gali sukelti abejonių NATO kolektyvinio gynimo 5 straipsnio patikimumu ir sėkmingai suardyti esamą saugumo aurą Vakaruose“ ,– teigia D. Rohacas.

„Yra mažai įrodymų, kad V. Putino ambicijos apsiribos Donbasu, tačiau iki šiol Vakarų atsakas buvo stebėtinai neefektyvus. Jeigu nebus imtasi rimtų veiksmų, kurie atgrasintų V. Putiną, galima pradėti abejoti šimto milijonų žmonių, prieš 25 metus išsilaisvinusių iš sovietų dominavimo, likimu“, – įsitikinęs D. Rohacas.

Kinijos augimas ir galios poslinkis link Ramiojo vandenyno

Londono Karališkojo koledžo tarptautinių santykių profesorius Harshas V. Pantas įsitikinęs, kad Kinijos augimo reikia baimintis kur kas labiau nei V. Putino ar „Islamo valstybės“.

„Pamirškite dabartinius neramumus Artimuosiuose Rytuose ir V. Putiną. Didžiausią iššūkį pasaulio stabilumui kels per kelis ateinančius metus persiskirstęs galios balansas Ramiojo ir Indijos vandenyno regione. Rytų Kinijos jūros Senkaku salos jau tapo karčiu konkurencijos simboliu tarp Pekino ir Tokijo“ , – teigia tarptautinių santykių profesorius H. V. Pantas.

„Kinijos revizionistiniai antpuoliai neapsiriboja tik Rytų ir Pietryčių Azija, pastaraisiais metais Himalajų siena su Indija taip pat vis dažniau kelia krizę šiame regione. Pakartotiniai Liaudies išlaisvinimo armijos nusikaltimai Indijos sienos pusėje tapo norma, o ne išimtimi“, – įsitikinęs profesorius.

Neužbaigti reikalai Taivano sąsmaukoje

Jeroenas Gelsingas, pretenduojantis įgyti daktaro laipsnį Londono Karališkame koledže, mano, kad neapibrėžtas Taivano statusas yra tai, kas kelia didžiausią grėsmę pasaulio stabilumui.

„Kaip viena didžiausių grėsmių Ramiojo vandenyno regiono stabilumui ir kartu pasaulio stabilumui – vis dar neapibrėžtas Taivano statusas.

Net kai Taivano viešoji nuomonė ir toliau palaiko nepriklausomybę nuo Kinijos, Pekinas su tuo nesutinka ir Taivaną įvardina kaip vieną svarbiausių savo strateginių taškų. Jėga, kuri trukdo Pekinui įgyvendinti savo ambicijas,– JAV pasiryžimas jį ginti“, - sakė jis.

Nevaldomas branduolinių ginklų platinimas

Branduolinių ginklų neplatinimo analitikas Richardas Brownas iš Tarptautinio saugumo analizių instituto baiminasi branduolinių technologijų plėtros pasaulyje.

„Irano derybos pavyko taip gerai, kaip tik galėjo pavykti, tačiau vis dar išlieka branduolinių technologijų sklaidos galimybė. Šios technologijos sudaro prielaidas branduolinių ginklų gamybai ir iki šiol nebuvo tinkamai pažabotos“ ,– sako R. Brownas.

Politinė transformacija Artimuosiuose Rytuose

Jonathanas Hillas įsitikinęs, kad Artimuosiuose Rytuose svarbu įteisinti demokratiją, tačiau kartu tai suteikia balsą tiems, kurie nepritaria Vakarų vertybėms.

„Vakarai turi parodyti, kad remia demokratiją Artimuosiuose Rytuose, tačiau demokratizacija yra sudėtingas ir nenuspėjamas procesas, todėl suteikia galimybių kai kurioms grupėms ir asmenims, nusiteikusiems priešiškai Vakarų atžvilgiu“, – sako J. Hillas.

Nacionalizmo ir identiteto politikos iškilimas

Karo studijų ekspertas Pablo de Orellana mano, kad augantis nacionalizmas, kurį taip skatina pasaulio lyderiai, grasina tarptautiniam stabilumui.

„Nacionalizmas gali iššaukti susierzinimą ir nuoskaudas, pavyzdžiui, socialinę nelygybę, galimybių stoką, ekonominį nepasitenkinimą, netgi demografinę ar sveikatos sistemos krizę taip kuriant skirtį tarp socialinių, rasinių ir nacionalinių tapatybių. Tuo pat metu nacionalistinė ideologija atskiria identitetus, pasakydama, kas priklauso arba nepriklauso tam tikrai grupei, kaip dabartinės Rusijos ir Ukrainos atveju“, – sako karo studijų ekspertas.

Rusijos infiltravimasis į Vakarų politiką

Londono Karališkojo koledžo doktorantas gynybos studijų srityje Giorgio Bertolinas įsitikinęs, kad Rusija finansuoja radikalias jėgas, kad sugriautų stabilumą Europoje.

„Vakarų lyderių užgožimas yra Rusijos hibridinio karo dalis. Siekiant papildyti savo ekspansinę agresiją, Kremlius tiesiogiai finansuoja atsiskyrėliškus judėjimus, kurie skatina Vakarų gyventojų nepasitenkinimą Vakarų institucijoms“, – sako gynybos studijų ekspertas.

„Ši taktika kompromituoja Europos ir Atlanto stabilumą iš vidaus. Tai kelia grėsmę visiems lygiams, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu“,– teigia G. Bertolinas.

Korupcija

Karo studijų doktorantė Katherine Stone įsitikinusi, kad didžiausią grėsmę pasaulio stabilumui kelia korupcija.

„Korupcija kelia didžiausią grėsmę kiekvienam stabilumo aspektui: politiniam, ekonominiam, plėtros, aplinkos ir kariniam. Korupcija sustiprina ir padidina kiekvieną saugumo grėsmę. Ji pakerta pasitikėjimą vyriausybe ir institucijomis ir gali būti paskata revoliucijoms, tokios kaip Arabų Pavasaris. Korupcija yra pagrindinis tarptautinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo šaltinis“, - mano ji.

„Ji padeda padeda pavojingiems režimams klestėti ir pagreitina valstybių žlugimą, tokių kaip Somalis ir Sudanas. Nesugebėjimas pripažinti korupcijos įtakos saugumui tik padidina riziką, kurią kelia ši problema“, – sako K. Stone.

Komentarai (1)