Aiškėja elitinės specialybės universitetuose ir kolegijose: stojantieji daugiausia veržiasi į tradiciškai populiarias specialybes, tačiau prie jų prisidėjo ir programų sistemos. Manoma, kad dėl vietų šiose studijose užvirs įnirtinga kova.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas sakė, kad ir šįmet mados nesikeičia.

Šiuo metu daugiausia norinčių studijuoti mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – čia varžosi 719 stojančiųjų. Vilniaus universiteto (VU) medicina jau pritraukė 541 jaunuolį.

Teisę VU pirmu numeriu nurodė 383 stojantieji, odontologiją LSMU – 381, ekonomiką VU – 315. VU programų sistemos vilioja 290 stojančiųjų, ta pati studijų programa KTU – 261 jaunuolį. Populiarūs ir politikos mokslai VU – šią specialybę pirmu numeriu pageidavimų sąraše nurodė 281 stojantysis.  Dešimtuką užbaigia treniravimo sistemos Lietuvos sporto universitete (249) bei teisė ir ikiteisminis procesas Mykolo Romerio universitete (245).

Lyderiai aiškėja ir kolegijose. Kol kas populiariausia kosmetologija Kauno kolegijoje (266), higieninė dekoratyvinė kosmetologija Vilniaus kolegijoje (238), bendrosios praktikos slauga Vilniaus kolegijoje (229), bendrosios praktikos slauga Kauno kolegijoje (167), tarptautinis verslas Vilniaus kolegijoje (165).

Kai kam bus liūdna

Pasak P. Žiliuko, studijų programų pasirinkimą lemia ir jų prestižas, ir susiformavęs įvaizdis, kad įgytos specialybės garantuos ilgalaikį ir pelningą darbą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje rinkoje.

P. Žiliuko nuomone, tarptautiniu mastu populiariausių specialybių rengimo lygis abejonių nekelia. Tą esą parodo ir informatikos srities programų įsiveržimas į populiariausiųjų dešimtuką. Pašnekovo teigimu, tai rodo, kad yra dar viena sritis, kurioje pasitikima ir rengimo kokybe, ir specialistų poreikiu.

„Bendrai paėmus, į socialinius mokslus trauka šįmet mažesnė ir kažin ar pasieks 39 proc., kai praėjusiais metais buvo 41 proc. Palyginimui dar prieš 5-6 metus artėjome prie 60 proc. socialiniuose moksluose“, – šių metų tendencijas vardijo LAMA BPO prezidentas.

Technologijos mokslų populiarumas išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais – apie 14 proc. Daugiau nei procentu išaugo fizinių mokslų populiarumas. Juos į viršų tempia informatikos, programų sistemų populiarumas. Tuo metu susidomėjimas humanitariniais mokslais jau keletą metų menksta.

„Tai nėra gražu, tautai svarbu ir identiteto išsaugojimas, ir kultūros reikalai, bet šiuo metu humanitariniai mokslai pritraukia netoli pusės procento daugiau nei pernai. Bent jau šiokia tokia paguoda, kad padėtis stabilizuojasi. Europoje pagal humanitarinių mokslų populiarumą Lietuva nėra geroje situacijoje“, – perspėja P. Žiliukas.

Šįmet pasiūlytos 39 naujos studijų programos – kiek mažiau nei pernai. Jų sėkmė nevienoda – didelio populiarumo sulaukė logistikos programa Kauno kolegijoje, farmacija Vilniaus universitete. Tačiau apie trečdalyje naujų studijų programų studentų gali pritrūkti. P. Žiliukas prognozuoja, kad stojantieji iš viso numarins apie 100 studijų programų. Tai reiškia, kad šiose studijų programose pritrūks studentų ir grupės nebus formuojamos.

Ketvirtadienio popietę prašymus studijuoti buvo pateikę 30 307 asmenys. Tai sudaro 86 proc. nuo praėjusių metų skaičiaus. P. Žiliukas prognozuoja, kad šįmet aukštosios mokyklos priims 10 proc. mažiau stojančiųjų. Tai, neslepia pašnekovas, 43 aukštosioms mokykloms bus skausminga.  Stojančiųjų laukia apie 14 tūkst. valstybės finansuojamų vietų šalies aukštosiose mokyklose.

Liepos 23 dieną stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje. Norintieji stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindinio priėmimo prašymus ir reikalingus dokumentus turi pateikti iki šeštadienio 15 valandos.

Komentarai (0)