Jautrios detalės

Net ir dėl vienkartinio trumpalaikio variklio perkaitimo ateityje gali kilti rimtų problemų. Variklyje apstu detalių, jautriai reaguojančių į temperatūros padidėjimą. Pirmiausia tai vožtuvų gaubtai, kurie bijo karščio. Spyruokliniai stūmoklių sandarinimo žiedų plėtikliai esant aukštai temperatūrai atsileidžia, praranda elastingumą ir žiedas nebeatlieka savo funkcijų. Dėl to gerokai padidėja tepalo sąnaudos, kurios kelia dar vieną pavojų: degimo kameros paviršius apauga nuosėdomis, o tai trukdo normaliai atvėsti varikliui ir blogina situaciją.

Perkaitus varikliui detalės išsiplečia daugiau, negu leidžia instrukcija, deformacija gali išlikti net varikliui atvėsus. Dėl to persimeta cilindrų blokas ir galvutės, platėja stūmokliai ir variklis reikalauja rimto variklio remonto.

Turėkite omenyje, kad perkaitimas gali būti ir vidinis, ir išorinis. Net normaliai veikiant termostatui kai kuriais atvejais variklio kaitimas neišvengiamas. Ilgas stovėjimas kamščiuose, važiavimas į kalną didele apkrova – tai išorinis kaitimas. Būna atvejų, kai variklis kaista, bet nematyti prietaisų skydelyje. Tai – vidinis kaitimas. Išorinio kaitimo priežastis – aušinimo skysčio temperatūros didėjimas. Tai matoma ir galima operatyviai reaguoti. Vidinis perkaitimas išorėje pastebimas negreitai. Karštis tarsi lieka variklio viduje, aušinimo skystis nekaista.

Svarbiausia – nepanikuoti!

Ką daryti, kad išvengtume variklio perkaitimo? Prižiūrėti jį. Tinkamas reguliavimas, ventiliatoriaus ir pompos prievadų diržų (jei jie yra) patempimas laiku, kokybiško benzino, kuris nedetonuoja net sudėtingiausiose sąlygose, naudojimas. Purvo sluoksnis ant radiatoriaus ar viršutinių variklio paviršių išorėje lieka nepastebėtas, bet gerokai trukdo jo veiklai. Dar daugiau trukdo purvas ir nuosėdos ant vidinių variklio paviršių. Laimė, su juo padeda kovoti kokybiška automobilinė chemija.

Tinkamai paruoštas ir techniškai tvarkingas automobilis netgi vasarą per didžiausius karščius ir grūstis neužkais. Būtina laiku keisti aušinimo skystį, plauti aušinimo sistemą ir stebėti, ar tvarkingai veikia termostatas, davikliai, siurblys ir kiti prietaisai. Tačiau jeigu perkaitimo išvengti nepavyko ir temperatūros daviklio rodyklė nuslinko prie pavojingosios zonos arba prietaisų skydelyje pradėjo mirksėti temperatūros lemputė, nepanikuokite.

Pirmiausia įjunkite šildymo krosnelę – tai ne kas kita, kaip papildomas radiatorius, pro kurį išeina didelis šilumos kiekis. Jeigu iš po gaubto dar nesiveržia garai, variklio neišjunkite. Kol jis veikia, tikėtina, kad aušinimo skystis, jeigu tik dirba siurbliukas, sistemoje tebecirkuliuoja. Vos tik variklis sustabdomas, skysčio cirkuliacija sustoja, pačiose karščiausiose vietose jis užverda ir variklis gali netgi „užkalti“.

Jeigu negelbėja visu pajėgumu kaitinanti krosnelė ir temperatūra toliau grėsmingai kyla, vadinasi, problema rimtesnė – būtina išjungti variklį. Tačiau jokiu būdu neleiskite jam pačiam aušti: pasukite variklį starteriu. Tokiu būdu jūs tarytum pravėdinsite variklį ir bent šiek tiek ataušinsite labiausiai įkaitusius jo mazgus. Arba pastumkite automobilį nors kelis metrus.

Tik jokiu būdu į neatvėsusią sistemą nepilkite šalto aušinimo skysčio. Tai pats greičiausias būdas suskaldyti bloko galvutę. Leiskite varikliui ataušti, o tuomet pamėginkite išsiaiškinti, kodėl variklis perkaito. Vis dėlto net jeigu gedimą pavyko lengvai pašalinti ir variklį buvo lengva paleisti, verta atminti, kad maždaug 90 atvejų iš 100 – o gal ir daugiau – panašūs gedimai be pasekmių nesibaigia. Variklio detalės, nors nežymiai, bet deformuojamos, galimi bloko tarpinės pažeidimai ir panašiai. Tuomet geriausia kreiptis į specialistus, kurie profilaktiškai patikrins variklį. Šis malonumas ne pats pigiausias, tačiau nepalyginamai pigesnis nei vėlesnis variklio kapitalinis remontas.