Europa ir toliau suka galvą, ką daryti su būriais plūstančių migrantų. Tuo tarpu viena gydytoja atskleidė, kokias kančias migrantams tenka ištverti dar prieš leidžiantis į rizikingą kelionę per Viduržemio jūrą į išsvajotąjį žemyną. Pasak jos, pabėgėlius šaudo, prievartauja ir kankina, rašo „The Independent“.

Anna Crepet, kuri priklauso humanitarinės pagalbos organizacijai „Gydytojai be sienų“, sakė, kad teikdama pagalbą tūkstančiams į Italiją atvykstančių vyrų, moterų ir vaikų jaučiasi tarsi „dirbdama karo zonoje“.

Baisiau nei per karą

„Gydytojai be sienų“ pagalbą teikia Sicilijos uoste Pocalo. Ten jie dirba prieplaukose ir priėmimo centruose.

A. Crepet pasakojo, jog daugybė migrantų leidžiasi į pavojingą kelionę per jūrą su žaizdomis, kurios gali sukelti pavojų gyvybei.

„Kartais mes jaučiamės lyg dirbdami karo zonoje. Bet manau, kad čia situacija dar blogesnė, nes mums tenka išvysti sužeidimus, kurių niekas negydė keletą savaičių.

Susiduriame su daug lūžių dėl sumušimų, daug šautinių žaizdų. Kulkas randame raumenyse ar po oda“, – apie siaubingas migrantų žaizdas pasakojo gydytoja.

Moteris prisiminė ir itin šiurpų atvejį. Vienas vyras į Siciliją atvyko su skyle vienoje šlaunyje, nes ją kiaurai perskrodė kulka ir įstrigo kitoje pabėgėlio kojoje.

Kartais žaizdos yra ne tokios akivaizdžios ir jas pastebėti – gerokai sunkiau. A. Cerpet atskleidė, kad beveik visos moterys, kurios į šią kelionę leidžiasi iš savo namų Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose, kol pasiekia Europos krantus, būna prievartaujamos ir dažnai atvyksta jau keletą mėnesių nėščios.

„Jos nelinkusios daug kalbėti apie tai, ką joms teko ištverti. Bet mes dažnai pastebime randus ir žaizdas, kurie lieka po išprievartavimų.

Mes žinome, kad daugelis moterų, kurios čia atvyksta vienos, dažniausiai patiria išprievartavimus. Tokių moterų, kurios atvyksta vienos, yra labai daug“, – kalbėjo gydytoja.

Dykumoje tyko mirtis

A. Cerpet daugybę girdėtų istorijų palygino su tikrais kankinimais. Migrantų pagrobėjai Libijoje pabėgėlius grupėmis prievartauja jų mylimų žmonių akivaizdoje.

„Visiškai nesvarbu, ar tai vyrai, ar moterys. Teko matyti ir 13 metų berniukų, kurie buvo išprievartauti“, – tvirtino gydytoja.

Gausybė migrantų gydytojams pasakoja savo istorijas, kurios yra labai panašios. Libijoje gaujos juos pagrobia, talžo ir laiko įkaitais reikalaudamos pinigų.

Bet ir prieš patenkant į šią šalį, kurioje niekas nepaiso įstatymų, migrantams tenka iškęsti varginančią kelionę per dykumą perpildytose pikapuose.

Jie keletą savaičių važiuoja iš Užsachario Afrikos ar Artimųjų Rytų į Libiją, nes iš ten į Italiją išplaukia didžioji dalis kontrabandininkų valčių.

A. Crepet teigė, kad „Sahara yra kelionė atkarpa, kurioje žūsta daugiausia žmonių“. Daugybė migrantų ten būna nužudomi, mirtinai sužalojami mašinų avarijose ar miršta iš troškulio.

Moteris prisiminė vieną Eritrėjos pilietį, kurio koja buvo amputuota. Vyrą pervažiavo, kai jis iškrito iš atviros automobilio bagažinės ir ant smėlio nesugebėjo laiku atsistoti.

Galiausiai jis išgyveno, o rimtos jo žaizdos buvo išgydytos Sicilijoje. Bet yra apstu žmonių, kurių kelionė per dykumą baigiasi Anapilyje, o apie jų mirtis niekas niekam nepraneša.

17 metų vaikinas iš Palestinos, kuris anksčiau šiais metais į Italiją atvyko iš Gazos Ruožo, pasakojo organizacijos „Gelbėkit Vaikus“ darbuotojams, kaip tris vyrus išmetė iš mašinos, kuria jie keliavo, ir paliko mirti dykumoje.

„Mums davė gerti vandenį iš skardinės, tačiau jis buvo sumaišytas su degalais. Kartą per dieną mums leisdavo pavalgyti… Kai kurių žmonių gyvybė šios kelionės metu užgeso dėl alkio ir troškulio“, – kraupiais prisiminimais dalinosi paauglys.

Išlieka stipriausi

Kitas paauglys labdarai pasakojo, kaip moterys kelionės iš Somalijos metu buvo prievartaujamos. Maža to, jas vertė atlikti seksualinius aktus kontrabandininkams, kol šie vairuodavo.

„Viena moteris, kurią jie prievartavo, jau septintą mėnesį laukėsi. Kai ji sugrįžo prie grupės, paėmė šaliką ir bandė su juo pasismaugti. Laimė, mes ją sustabdėme“, – apie žiaurų elgesį kalbėjo Ismailas.

Kai vaikinas pasiekė Libiją, jį kartu su kitais migrantais pagrobė uniformuoti vyrai ir juos įkalino kambaryje, kol pabėgėliai papildomai sumokėjo dar 300 JAV dolerių.

„Mes negalėjome kalbėtis tarpusavyje ir mus nuolat mušė be jokios priežasties“, – prisiminė jis. Paauglį įkalintą laikė visą mėnesį, kol jo motina atsiuntė pinigus, kurių reikalavo pagrobėjai.

A. Crepet aiškino, kad sužeisti migrantai Libijoje bijo kreiptis į ligonines, nes sklando gandai, jog juos nužudys arba priduos policijai ar kovotojams.

„Žmonės, kuriuos mes matome, yra išgyvenusieji. Bet daug kam nepavyksta likti gyviems, nes reikia būti be galo tvirtam, kad išverti kelionę per dykumą ir išgyventi Libijoje.

Tuomet patekti į laivą ir dienų dienas per jūrą plaukti be kojos ar su kitokia rimta žaizda“, – apie sunkią migrantų dalią kalbėjo gydytoja.

„Mane visada stebina tai, kaip jie išgyveno. Bet mes nežinome, kiek gyvybių šios kelionės metu pasiglemžė mirtis.

Libijoje su jais elgiamasi taip, lyg jie būtų ne žmonės, o gyvūnai. Arabų kalboje yra žodis, kurį kontrabandininkai naudoja pabėgėliams apibūdinti. Jie juos vadina „migruojančiais gyvuliais“, – pasakojo A. Crepet.

Daktarė gydė vieną vyrą, kurio rankos buvo išraižytos giliomis žaizdomis. Kontrabandininkai jį panaudojo kaip pavyzdį kitiems pabėgėliams, kad vaizdžiai parodytų, kas jų lauks, jei šie nesumokės pinigų.

Gydė tūkstančius

A. Crepet Pocaloje dirba nuo sausio. Prieš tai „Gydytojai be sienų“ ją buvo paskyrę dirbti netoliese esančiame Augusta uoste.

Gydytoja yra kilusi iš Italijos. Bet praktikavosi Londone higienos ir tropinės medicinos aukštojoje mokykloje bei dirbo keliose nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninėse. Ji apskaičiavo, kad pagalbą jau suteikė tūkstančiams migrantų.

Ji yra viena iš kelių dešimčių „Gydytojų be sienų“ daktarų, kurie žmones tikrina, kai šie atvyksta į Sicilijos uostus, priėmimo centrus ir klinikas bei veda jiems paskaitas apie infekcijų kontrolę ir higieną.

Medikė savo darbą apibūdino kaip „intensyvų“ ir reikalaujantį labai daug emocinės stiprybės bei profesionalumo. Vis dėl to reikia įveikti kultūrinius skirtumus ir kalbos barjerą.

„Bet žmonės, kuriuos mes gydome, yra nepakartojami pacientai. Jie geriausi, kokius aš tik esu turėjusi“, – sakė A. Crepet.

„Gydytojai be sienų“ taip pat turi tris laivus, su kuriais jie padeda ieškoti migrantų Viduržemio jūroje. Šeštadienį viena šių laivų išgelbėjo daugiau nei 200 žmonių.

Šiais metais tikimasi, kad per Viduržemio jūrą į Europą suplūs rekordinis skaičius migrantų. Mažiausiai 2 tūkst. žmonių šios kelionės metu jau žuvo.

Parengė: Eglė Tamošauskaitė

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (24)