Kaip skalūnai keičia naftos kainų formavimą (0)
Kaip naftos banginių pasaulį ištiko skalūnai ir kokios to pasekmės naftos kainai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos vadovybės taikoma šalies išvedimo iš krizės strategija – išsilaikyti porą metų (lieko kiek daugiau, nei metai), o tada, žiū naftos kainos būtinai išaugs ir visus mus paskui save ištemps. Bet naftos kainos ne tik nenori augti, bet ir ryžtingai krenta ir jau pasiekė šešių metų minimumą. Prie naftos kainos prikaustytas ne tik vyriausybės, bet ir visų Rusijos piliečių dėmesys, juk rublio kursas, ekonomikos augimas, aukso ir valiutos rezervai, yra šios kainos išvestinės.
Istoriškai, naftos kainos prognozavimas buvo nedėkingas užsiėmimas. Bet kuris išsilavinęs ekonomistas, paprašytas pasakyti metų prognozę, arba nuo atsakymo išsisuktų, arba pasakytų ką nors panašaus į „kaina bus maždaug tokia pati, kaip ir dabar“. Užsienio ir vietiniai ekspertai, nesilaikę šios taisyklės, dažniausiai su prognozėmis prašaudavo. Verta prisiminti Goldman Sachs 2008 metų prognozę apie greitai 200$ kainuosiančią naftą, ar Igorio Sečino [RF valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ prezidento – .red] prieš nepilnus metus išsakytą prognozę, kad žemiau nei 90$ ji tikrai nenusileis (šio straipsnio rašymo metu barelis Brent naftos kainuoja 46$ [straipsnio vertimo metu ji kainuoja 42,69$ – red.]).
Naftos kaina tokia volatili, kad bet kuri prognozė, netgi vos pusmečiui, praktiškai neinformatyvi. Kokios gi naftos, kaip prekės, savybės neleidžia numatyti jos kainos?
Istoriškai nafta buvo prekė, kurios pasiūla itin nelanksti. Kitaip tariant, jau yra parengtos radimvietės, ir pagrindinės naftininkų išlaidos būna iki naftos gavybos pradžios (geologinė žvalgyba, parengiamieji darbai, naftotiekių tiesimas, etc.). Kai gręžinys jau parengtas, einamieji gavybos kaštai visada buvo gan maži – nuo 1–3$ iki 8–10$ už barelį pagrindinėse naftą išgaunančiose šalyse. Todėl, net kai naftos kaina XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje krito iki 10$/bll, gavybos niekas nestabdė, kadangi ji vis vien buvo pelninga. O jei pasaulio ekonomikoje padidėdavo paklausa, tai gavybos apimtis greitai padidinti faktiškai buvo neįmanoma: naujų radimviečių žvalgyba ir įrengimas – kelis metus trunkantis procesas. Ir niekas negal garantuoti, kad radimvietei ėmus veikti, naftos kaina vėl nenukris ir kompanija nepatirs nuostolių. Būtent dėl pasiūlos neelastingumo trumpojoje ir vidutinėje perspektyvoje, naftos kainos smarkiai augo (netgi nežymiai) didėjant paklausai ir krito, paklausai traukiantis. OPEC būtent ir buvo sukurta tam, kad reguliuotų naftos pasiūlą, užtikrindama savotiškai „teisingą“ kainų lygį.
Skalūnų naftos efektas yra neišvengiamas kainos volatilumo mažėjimas
Tačiau pramoninė skalūnų naftos gavyba gali iš principo pakeisti kainų dinamiką. Skalūnų nafta – lengvoji nafta, išgaunama nedideliame gylyje hidrauliniu būdu skaldant klodus. Aktyviausiai šia kryptimi veikia JAV, dėl skalūnų revoliucijos 2014 metais tapusios pasauliniu naftos gavybos lyderiu. Tikslias išgaunamos skalūnų naftos apimtis įvardinti sunku, nes šachtos nuolatos atidaromos ir uždaromos – priklausomai nuo kainos, – tačiau šią vasarą JAV išgaudavo ~5–5,5 mln barelių per dieną, tai yra, maždaug pusę pasaulinio kiekio. Bendrais vertinimais, suminė skalūnų naftos pasiūla sudaro apie 10% nuo pasaulinės.
Dauguma ekspertų nuvertina skalūnų naftos reikšmę ir laiko ją tiesiog papildomu pasiūlos šaltiniu, turinčiu sumažinti ilgalaikę naftos kainą (panašiai, kaip Naujojo Pasaulio atradimas smarkiai sumažino aukso kainą Europoje). Bet skalūnų naftos efektas daug svarbesnis – neišvengiamas kainos volatilumo mažėjimas. Kodėl? Vieno gręžinio išgręžimas trunka vos keletą mėnesių ir kainuoja 4–6 mln dolerių. Pagrindinių radimviečių savikaina svyruoja nuo 35$ iki 95$ už barelį. Pati skalūnų naftos gavybos technologija leidžia gan sparčiai reaguoti į kainą. Tarkime, jei naftos kaina nukris žemiau 35–40$, tai tiesiog nebegręš naujų gręžinių, o kadangi jau egzistuojantys gręžiniai sparčiai išsenka, tai jau po kelių mėnesių pasiūla sumažės ir kaina vėl ims kilti. Jei naftos kaina ims augti, iš pradžių bus imtos eksploatuoti radimvietės, kur savikaina 50$, paskui 60$ ir t.t. Be to, gavyba gali būti pradedama gana greitai, ir jau po keleto mėnesių kainų augimas sustos.
Žinoma, tokia skalūnų naftos gavybos apimtis pasauliniu mastu nereikšminga. Ir gali būti skalūnų naftos gavybos mastų gali nepakakti pasiūlos reguliavimui. Visų pirma, esant neelastingai pasiūlai, netgi jei vos 10% pasiūlos bus elastinga, tai jau paveiks kainos svyravimus. Antra, skalūnų naftos dalis nuolat auga, ir kuo toliau, tuo stipriau šis faktorius veiks rinką.
Maksimas Mironovas, IE Business School (Madride) profesorius
Jei skalūnų naftos jau pakanka pasiūlos reguliavimui, tai galima tvirtinti, kad naftos kaina bus skalūnų naftos gavybos savikainos ruože, t.y. nuo 35$ iki 95$ už barelį. Taigi, bijantys, kad naftos kaina nukris iki $30, kaip prognozavo Kazachstano prezidentas Narsultanas Nazarbajevas, gali lengviau atsikvėpti. Net jei taip nutiktų, visų naujų skalūnų radimviečių žvalgyba sustos, ir jau po kelių mėnesių kaina atšoks. Tačiau klysta ir besitikintieji greito naftos kainos išaugimo iki 100$, 120$, 150$ (kaip 2008 metais) ir naftos ekonomikų grįžimo į sočią tūkstantmečio pradžią. Jei naftos kaina pakils virš 100$, visos JAV skalūnų radimvietės taps rentabilios, pasiūla vėl išaugs ir kaina ims kristi.
Nors prognozės – nedėkingas reikalas.
Максим Миронов
slon.ru