Mėgstate riedėti laisva pavara? Nustebsite, ką tai reiškia (21)
Matote, kad priekyje užsidega raudonas šviesoforo signalas. Ką darote? Išjungiate pavarą ir riedate iki sankryžos kol neprisireikia stabdyti? Ar atleidžiate akceleratorių ir jungiate žemesnę pavarą, kad automobilį stabdytų variklis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugybė vairuotojų renkasi pirmąjį variantą, nes yra įsitikinę, kad važiuojant laisva pavara automobilis nenaudoja degalų, o variklio urgztelėjimas įjungus žemesnę pavarą reiškia technikos gadinimą.
Bet kaip važinėti labiau apsimoka iš tikrųjų?
Vairavimo ekspertai pažymi, kad mažiausios degalų sąnaudos yra tuomet, kai pavara įjungta, tačiau nespaudžiamas akceleratoriaus pedalas. Taip yra todėl, kad nutraukiamas degalų tiekimas, o variklis veikia tik kaip oro siurblys.Tokiu atveju momentinių degalų sąnaudų indikatorius rodo nulį.
Geriausia stabdyti varikliu
Dėl šios priežasties efektyviausias būdas mažinti degalų sunaudojimą važiuojant mieste yra tolygus stabdymas varikliu.
Ekonomiško vairavimo entuziastas ir nuolatinis ekoralių dalyvis Artūras Žukas pasakojo, kad stebint aplinką ir pagal aplinkybes žeminant pavaras visą miestą galima įveikti nenaudojant stabdžių.
Tai daryti reikia nuosekliai – pernelyg skubant jungti žemesnę pavarą greitis ims sparčiai kristi.
Tipinė situacija – degantis raudonas šviesoforo signalas. Vienas vairuotojas gali įjungti laisvą pavarą ir nuriedėti iki pat sankryžos, kur jau bus priverstas sustoti. Tuo metu nuosekliai stabdydamas varikliu keičiantis šviesoforo signalams jis vis dar judėtų.
„Sustojęs sukauptą energiją paverti šilumą, dar daugiau jos reikia sunaudoti pajudant iš vietos“, – kalbėjo A. Žukas.
Žeminant pavaras reikia stebėti, kad variklio sūkiai nenukristų pernelyg žemai (daugeliui automobilių tai yra 1100-1200 aps./min.). Priešingu atveju palaikant motoro veikimą bus atnaujintas degalų tiekimas.
Primena važiavimą dviračiu
Ekonomiško vairavimo treneris Artūras Pakėnas sakė, kad taupaus važiavimo stiliaus pagrindas yra mokėjimas „taisyklingai pariedėti“ – netapti kliūtimi mieste, tačiau išnaudoti inerciją. Realiomis sąlygomis tai yra daroma įvairiais metodais – tiek riedant laisva pavara, tiek ir su įjungta.
„Reikėtų prisiminti važiavimą dviračiu. Mes juk neminame nuolatos, o tik tiek, kad palaikytume norimą greitį. Kai tik pajuntame, kad inercijos jau pakanka ir pasieksime norimą vietą – nustojame minti. Tačiau neriedame labai lėtai, nes galime nugriūti“, – komentavo pašnekovas.
Tokį važiavimą dviračiu pavertę automobilio vairavimo įgūdžiais, anot A. Pakėno, taptume ekonomiško vairavimo ekspertais.
Efektyvu nebent užmiestyje
„Laisva pavara iki Panevėžio nenuvažiuosi“, – sako dyzeliniu „Volkswagen Polo“ ekonomiško vairavimo įgūdžius kasdien tobulinantis A. Žukas. Kaip ir kiti taupaus važiavimo specialistai neutralią padėtį jis naudoja tik esant tam tikroms aplinkybėms.
Pavyzdžiui, tais atvejais, kai žino, kad artimiausiu metu jam nereikės niekur sustoti, pristabdyti ar apskritai – mažinti greitį.
Anot A. Žuko, neutralios padėties išnaudojimas pasiteisina kalvotose užmiesčio vietovėse. Dėl mažesnių mechaninių nuostolių riedant ilga nuokalne laisva pavara galima įgyti didesnį greitį.
Naujesniuose automobiliuose tuomet bus rodomos valandinės degalų sąnaudos. Ekonomiškiems dyzeliniams modeliams jos nėra didelės ir siekia 0,4-0,5 l/val.
Tuo metu miesto gatvėse, kur vairuotojui nuolatos reikia įvertinti artimiausią posūkį, sankryžą, pėsčiųjų perėją, ar tiesiog kelyje pasitaikiusią kliūtį, tai yra sunkiai pritaikoma.
Pagal saugaus eismo reikalavimus laisva pavara važiuoti leidžiama tik tiesiojoje lygiu keliu. Važiuojant nuokalne arba įveikiant posūkį to daryti nerekomenduojama.
B kategorijos praktinį egzaminą „Regitroje“ laikantiems vairuotojams laisva pavara važiuoti leidžiama ne ilgiau kaip tris sekundes. Kitu atveju fiksuojama nekritinė klaida.
Erzinantis metodas
A. Žukas pasakojo apie metodiką, pagal kurią norint išlaikyti vidutinį 80 km/val. greitį įsibėgėjama iki 90 km/val., jungiama laisva pavara, o greičiui nukritus iki 60 km/val. spaudžiamas akceleratorius ir taip ciklas kartojamas.
Užsienyje buvo atliekami tokio vairavimo testai, kurie parodė mažesnes degalų sąnaudas. Visgi A. Žukas atkreipė dėmesį, kad rezultatai labai priklausytų nuo to, kokiais degalais varomas automobilis, koks yra jo svoris ir kitų parametrų.
„Toks vairavimas apsunkintų patį vairuotoją, taip pat labai erzintų aplinkinius. Lietuvoje vykstančioje varžybose šio metodo niekas nenaudoja“, – sakė pašnekovas.
