Karas civilizacijų kryžkelėje. 10 priežasčių, kodėl būtent Sirija  (2)

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio žiniasklaidoje Sirija minima dažniau, nei bet kuri kita šalis. Prie jau ketvertą metų trunkančio pilietinio karo dar prisidėjo kovos su ginkluotomis „Islamo valstybės“ (IV) – daugelyje šalių uždraustos (taip pat ir RF) teroristinės grupuotės – daliniais. Be to, Sirijoje susidūrė Vakarų ir Rusijos interesai, kuriai Damaskas dar nuo SSRS laikų lieka strateginiu sąjungininku. Sirija yra ir šimtų tūkstančių pabėgėlių, užplūdusių Europą, šaltinis. Kodėl būtent Sirija, o ne Egiptas, Afganistanas ar Libija, tapo pasaulinės politikos kliuviniu ir dešimčių kitų šalių galvasopiu?

Turinys

Civilizacijų kryžkelė

Šalis – Babilonas

Sausra ir Akado lemtis

Demografinis bumas

Atstumtasis Bašaras Asadas

Rusiškas faktorius

Neramus kaimynas

Nenustygstantys kurdai

Osmaniškosios ambicijos

Ištikimasis sąjungininkas

1. Civilizacijų kryžkelė

Sirijos teritorija išsidėsčiusi „civilizacijų kryžkelėje“ – čia tradiciškai susiduria Vakarų ir Rytų interesai (užtenka prisiminti priešpriešą tarp Aleksandro Makedoniečio ir achemenidų, Romos ir Partos, Bizantijos ir sasanidų), Šiaurės ir Pietų (Senovės Egipto ir Hetitų karalystės, Ilchanato ir mameliukų), o nuo antrojo mūsų eros tūkstantmečio pradžios – dar ir islamo su krikščionybe (Kryžiaus žygiai). be to, Sirija, kaip ir Ukraina yra labai svarbus transporto koridorius, per kurį Azijoje išgaunami angliavandeniliai gali būti trumpiausiu keliu tiekiami Europos rinkon. Todėl Sirijos teritoriją per savo statytinius gviešiasi bent jau įtakingos politinės ir ekonominės Artimųjų Rytų grupuotės.

2. Šalis – Babilonas

Sirijos geografinė padėtis svarbiausių prekybos kelių susikirtime nulėmė įvairiausių kultūrų ir religijų patekimą, kas savo ruožtu apsunkino nacionalinio identiteto formavimąsi. Vienu žodžiu, Sirija pernelyg įvairi, kad būtų vieninga (prancūzų mandato laikais šiuolaikinė Sirija buvo padalinta į keturias dalis: Damasko valstybę, Alepo valstybę, alavitų valstybę bei druzų valstybę). Nežiūrint to, kad islamas yra vyraujanti religija, čia gyvena ir gan nemaža krikščionių bendruomenė (iki pilietinio karo pradžios ~2 mln.). Gerais laikais tokia konfesijų įvairovė problemų nekėlė, tačiau XX amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje Sirijos BVP mažėjo, o gyvenimo lygis krito – 2007 metais žemiau skurdo ribos gyveno jau trečdalis šalies gyventojų. Vienoda visų konfesijų padėtis sukėlė didžiausios iš jų – sunitų – nepasitenkinimą. Tai išprovokavo įvairių islamo srovių priešpriešą, kuria vėliau mikliai pasinaudojo ISIS, būtent Sirijos teritorijoje surengusi didžiausius karinius veiksmus, siekdama sukurti kalifatą.

3. Sausra ir Akado lemtis

2006–2010 metais Siriją niokojo stipri sausra. Nuo 1990 metų vidutinė metinė temperatūra šalyje išaugo 1–1,2 ℃, o lietaus sezonas sutrumpėjo 10%. Visa tai privertė maždaug 1,5 mln kaimiškųjų rajonų gyventojų palikti savo namus ir persikraustyti į ir taip perkrautus miestus. Sugriauta 800 000 valstiečių ūkių, o grūdų kaina pakilo 27%. Su tuo susijęs gyvenimo lygio smukimas (verta prisiminti ir 2008 metais atšauktas subsidijas kurui) sukėlė socialinį nepasitenkinimą, tapusį viena iš pilietinio kar priežasčių. Mokslininkai netgi gretina dabartinę situaciją šalyje su padėtimi senovės Akado karalystėje, kuri buvo Sirijos ir Mesopotamijos teritorijoje. Tada, prieš keturis tūkstančius metų, sausra ir karo veiksmai taip pat sukėlė centrinės valdžios griūtį ir galiausiai sukėlė karalystės išnykimą. Sirijos atveju, smūgio žemės ūkiui, kuriam teko iki 30% BVP (palyginimui, angliavandenilių gavyba ir perdirbimui – 22%), kompensuoti taip pat nepavyko. Kilęs karas sugriovė ir kitas, anksčiau sėkmingai vystytas ekonomikos šakas – energetiką, naudingųjų iškasenų gavybą ir kt. Po keturių metų konflikto bendra žala Sirijos ekonomikai vertinama 202,6 mlrd dolerių, kas atitinka 383% 2010 metų šalies BVP.

4. Demografinis bumas

Pastarąjį dešimtmetį Sirijoje vyko demografinis sprogimas – jei šeštajame XX a. dešimtmetyje šalyje gyveno 4 milijonai, tai 2010 metais – 22. Jei 1990-aisiais 15-24 metų amžiaus grupėje buvo 2,5 mln., tai 2000 – jau 3,8 mln, o 2010 – 4,6 mln. Todėl kilo būtinybė kasmet sukurti po 400 000 darbo vietų, tačiau vietinė ekonomika su tokia užduotimi nesusidorojo. Dėl to šimtai tūkstančių jaunų žmonių, būtent tų, kurie vėliau papildė įvairiausių ginkluotų grupuočių gretas, liko be darbo.

5. Atstumtasis Bašaras Asadas

Bašaras Asadas Sirijos prezidentu tapo 2000 metais, tačiau jis tik pratęsė darbą savo tėvo, Chafezo Asado, valdžiusio šalį nuo 1970 m. Taigi, Siriją, kur, kaip jau minėta, daugumą sudaro musulmonai sunitai, 45 metus valdo šeima alavitų – pasekėjų mokymo, IX amžiuje kilusio iš šiizmo, tačiau nuo to laiko tapusio praktiškai autonomine religija, perėmusia krikščionybės ir kai kurių priešislamiškųjų kultų bruožus. Alavitas Asadas yra rimtas dirgiklis ne tik savo bendrapiliečiams, kurie prieš jį galiausiai ir sukilo, bet ir kaimynams iš kitų islamiškų valstybių, kur valdžioje yra sunitai, visų pirma, Persijos įlankos šalių. Jos, prasidėjus pilietiniam karui, palaikyti Asadą atsisakė, nes nenorėjo, kad atsiradus naujiems tranzito keliams, jų angliavandenilių eksportas į Europą priklausytų nuo priešiško prezidento alavito režimo. Savo ruožtu Vakarai visada kritikavo Asado, sukūrusio šalyje vienpartinę sistemą ir dėl alternatyvų nebuvimo, reguliariai perrenkamo, diktatoriškas užmačias. Vykdyti opozicijos reikalavimų atsisakyti valdžios nepanorusio Asado užsispyrimas sukėlė tik karinio konflikto eskalaciją.

6. Rusijos faktorius

Sovietų Sąjunga tradiciškai palaikė arabų šalių kovą su Izraeliu, tačiau, jeigu po SSRS griuvimo karinis techninis bendradarbiavimas kad ir su tuo pačiu Egiptu iš esmės buvo nutrauktas, tai su Damasku Maskva ir toliau palaikė glaudžius santykius. 2005 metais Rusija nurašė 75% (15 mlrd $) senos, dar „sovietinės“, skolos. Tuo pačiu Rusija ir toliau tiekė į Siriją šaunamuosius ginklus, granatsvaidžius, šarvuotus transporterius (BTR) ir ir kitą techniką, taip pat ir zenitinius raketinius kompleksus S-300. Be to, Sirijoje nuolat dirba Rusijos karinių specialistų grupė, o pastaruoju metu ten, Vakarų šaltinių teigimu, pradėjo keliauti ir sunkioji ginkluotė. Visa tai didino negatyvų Vakarų požiūrį į Asadą. Tu pat metu Rusijos parama savo laiku neleido Sirijos lyderio priešams atvirai palaikyti sukilėlių, dėl ko pilietinis karas taip užsitęsė.

7. Neramus kaimynas

Karas Irake prasidėjo 2003 metais nuo koalicijos pajėgų įsiveržimo ir nuo to laiko, iš esmės, nenutrūko, nors 2008 – 2011 metais ten ir buvo kažkas panašaus į taiką. Taip Vakarų priešprieša su Sadamo Huseino šalininkais virto sunitų ir šiitų karų, kur pirmųjų avangarde galiausiai stojo ISIS, o antruosius palaikė kurdai. Nuo Vakarų koalicijos įsiveržimo į Iraką pradžios, iš ten į Siriją atvyko daug šiitų, dėl ko pasikeitė nusistovėjęs islamo pakraipų balansas. Šiaip jau ir ISIS į Sirijos teritoriją pakliuvo būtent iš šiaurinių Irako rajonų. Dabar abi šalys sudaro vieningą nestabilumo zoną, ir tai visai nepalengvina taikos proceso.

8. Nenustygstantys kurdai

Kurdai yra stambiausia Sirijos etninė mažuma. Pilietinio karo pradžioje jų ten gyveno ~2,5 mln. Nuo pat karo pradžios kurdai, daug labiau konsoliduoti, nei kiti tarpusavio rietenų dalyviai, užėmė atskirą poziciją, nors 2012 metais Sirijos nacionalinei tarybai – pagrindiniam Asado priešininkų organų ir vadovavo etninis kurdas Abdelis Seidas. Dabar kurdai kontroliuoja keletą stambių miestų Sirijos šiaurės rytuose, greta Irako teritorijų, taip pat valdomų jų gentainių. Kurdus, kaip visiškai ir absoliučiai savarankišką konflikto šalį, besipriešinančią tiek Asadui, tiek ir ISIS, ir palaipsniui siekiančius sukurti savo valstybę, palaiko Vakarai. Nedelsiant nutraukti karą, išlaikant status quo, kurdai nesuinteresuoti.

9. Osmaniškosios ambicijos

Nežiūrint to, kad dėl karo Sirijoje į kaimyninę Turkiją plūstelėjo pabėgėliai ir išaugo kurdų separatizmo pavojus, Ankara, be abejonės, suinteresuota Bašaro Asado režimo pakeitimu. Sirijos prezidentas savo politiką vykdė, neatsižvelgdamas į savo šiaurinę kaimynę, o Turkija, kur daugelis tebežiūri į Siriją kaip į buvusią Osmanų imperijos provinciją, savo ruožtu norėtų išplėsti savo įtaką į Artimuosius Rytus. Kaip bebūtų, iki šiol tarp šalių klostėsi gan patikimi santykiai, tačiau prasidėjus „arabų pavasariui“, Turkija nusprendė, kad nusilpusių kaimynų sąskaita neprošal paauginti muskulus. Regioninė lyderystė – štai ko siekia Ankara, tuo pačiu nepageidaudama būti įtraukta į plataus masto karinius veiksmus Sirijoje. Savo laiku Turkijos vadovybė statė už Sirijos opoziciją, bet vėliau, ypač, pasirodžius ISIS, ji jau nėra pasirengusi taip beatodairiškai palaikyti Asado priešininkus. Didele dalimi dėl Ankaros užimtos laukimo pozicijos konfliktas Sirijoje tęsiasi.

10. Ištikimasis sąjungininkas

Neoficialiais duomenimis, finansinė parama, kurią Bašaro Asado režimui ėmė teikti Iranas, nuo karo Sirijoje pradžios, siekia 700 mln dolerių kas mėnesį. Oficialusis Damaskas – patikimiausias ajatolos sąjungininkas Artimuosiuose Rytuose, būtent per jį Iranas kontroliuoja Hezbolah – grupuotę, padedančią Teheranui priešintis Izraelio ir JAV įtakai regione. Asado režimas leidžia Iranui atskiesti sunitų hegemoniją nuo Stambulo iki Jemeno ir nuo Šiaurės Afrikos iki Persijos įlankos, todėl islamo respublika Sirijos prezidento palaikymo regimoje ateityje neatsisakys, kad ir kiek jai tas kainuotų.

Kitos periodinės lentelės elementų ciklo „Susipažinkime…" dalys:

Olimpicenas! Ar sujungtumėte penkis olimpinius žiedus?

Litis: ant vandens plūduriuojantis metalas, kurio užsiliepsnojusio nebeužgesinsi

Galis: pulsuojantis metalas, žmogaus delne virstantis skysčiu

Plutonis: periodinės lentelės Hanibalas Lekteris

Helis: kodėl įkvėpus helio juokingai sulaibėja balsas?

▲