Liuksemburgo ministras prakalbo apie Europos Sąjungos griūtį (10)
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas įspėja, kad dėl Europos valstybių nacionalinio egoizmo pabėgėlių krizė gali sužlugdyt ES.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau Christopho Hasselbacho straipsnyje „Deutsche Welle“ portale J. Asselbornui atsakoma, jog tikrąją grėsmę kelia ne tariamas nacionalizmas, o nesupratimas, kad problemas lemia išorės sienų kontrolės nebuvimas.
J. Asselbornas skambina pavojaus varpais: nacionalinis egoizmas esą išstumia bendruomeniškumą, ten, kur buvo atviros sienos, statomos tvoros, žmogiškąsias vertybes nugali nacionalizmas. Per keletą mėnesių Šengeno erdvė gali žlugti, o su ja – ir didžiausi ES pasiekimai. Nacionalizmas netgi gali sukelti karą. „Žmogiškųjų vertybių kultūra yra mus laiko išvien“, sako J. Asselbornas, bet nerimauja, kad šie „klijai“ gali neatlaikyti.
Jis giria liberalią Vokietijos politiką pabėgėlių atžvilgiu, tačiau pažymi, kad kai kurie politikai, pasinaudodami šia problema, tyčia sėja baimę. Tai, pasak jo, turi būti sustabdyta.
Anot C. Hasselbacho, J. Asselbornas teisus, matydamas ES kylančias grėsmes, tačiau klysta dėl jų priežasčių.
Kontrolės praradimas
„Jis klysta dėl to, kas sukelia baimę. Žmonės Europoje sunerimę dėl nekontroliuojamo pabėgėlių antplūdžio, tačiau visų pirma ne todėl, kad gyventojai staiga itin sudešinėjo. Europiečiai yra priversti sėdėti ir žiūrėti, kokios bejėgės yra jų valstybės šios krizės akivaizdoje“, – tikina Ch. Hasselbachas.
Vien Vokietijoje tūkstančiai žmonių kasdien laisvai patenka į šalį netgi po to, kai vyriausybė sutarė dėl priemonių, kaip pažaboti tokį judėjimą. Valdžios institucijos dažnai nežino, kas tie migrantai yra, iš kur jie atvyko, kur yra apsistoję. Tai vyksta jau keletą mėnesių. Šalis, kuri nekontroliuoja savo sienų? Žinoma, tai kelia nerimą ir erzina žmones, rašoma tekste.
Kanclerė griežtai laikosi pabėgėlių politikos, pagal kurią, viršutinės ribos pabėgėlių skaičiui būti neturėtų. Europos partnerius ji stengiasi įtikinti daryti tą patį. Iki šiol susidarė įspūdis, kad kontrolės praradimas jos pernelyg netrikdo. Nieko keisto, kad kitos vyriausybės jos neklauso. Netgi pačioje Vokietijoje į jos poziciją vis mažiau įsiklausoma, pažymi autorius.
D. Tuskas: „baimės kalvė“
Ch. Hasselbacho teigimu, J. Asselbornas taip pat klysta dėl savo pasiūlyto sprendimo. Europos žlugimo negali sustabdyti deklaruodamas, kad šios baimės nepagrįstos ir apeliuodamas į žmogiškumo vertybes. Masinis antplūdis į Europą turi būti sulėtintas – ir radikaliai. Tačiau J. Asselbornas nenori apie tai girdėti. Net tada, kai kalbama apie išorines ES sienas, jis aiškiai pasisako prieš jų uždarymą. ES tiesiog turėtų žinoti, „kas pas mus atvyksta ir kodėl“.
„Būtent tokia morališkai pagražinta tolerancija graso Europai. Todėl radikalios dešiniosios partijos pelno politinius dividendus kiekvienuose šiuo metu vykstančiuose rinkimuose. Daugelis vyriausybių nemato kitos išeities, kaip statyti tvoras ar atnaujinti pasienio patikrą.
ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas žiūri plačiau. Komentuodamas tai, kas pastaruoju metu vyksta ES, paprastai santūrus lenkas pasakė: „ES be išorinių sienų taps baimės kalve.“ Būtent tai ir yra problema, tikina Deutsche Welle autorius.
Nevykęs paskirstymas
Išorinių sienų kontrolės nebuvimas, anot Ch. Hasselbacho, yra pabėgėlių paskirstymo tvarkos neveikimo priežastis. Europiečiai tikisi, kad ES bendradarbiaus, siekdama sumažinti antplūdį, o ne jį kažin kaip paskirstyti.
„Pasekmės nemalonios, tačiau tai būtina. Jei norime išgelbėti ES, turime užtikrinti, kad ES ims imigracijos kontrolę į savo rankas. Tai nereiškia, kad Europa nebepriims prieglobsčio prašytojų, tačiau ji turėtų tai daryti ribotai“, – pažymi „Deutsche Welle“ autorius.
