Milijardai nuslėptų dolerių ir nešvarūs sandėriai. Politikai, verslininkai, garsenybės. Nematomos gijos, apraizgiusios dešimtis šalių, driekėsi ir į Lietuvą. Tai aiškėja iš pradėtų skelbti „Panamos dokumentų“, kuriuos jau aptarinėja visas pasaulis.

Ką visa tai reiškia ir kuo baigsis tiems, kurių pavardės iškilo į dienos šviesą, kai Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ slapti dokumentai staiga tapo viešų diskusijų ir tyrimų objektu? Staiga atsivėrė vartai į finansinį pasaulį, kuris daugybę metų slėpėsi šešėlyje.

Net 11,5 milijono paviešintų dokumentų – kaip ant delno. Iš jų matyti, jog pasaulio turtingieji ir galingieji naudojosi mokesčių rojumi vadinamomis šalimis, kad nuslėptų savo pasakiškus turtus. Palyginti su šiuo nutekinimu, „WikiLeaks“ atrodo kaip kuklus laiškų rinkinys.

Įmonė „Mossack Fonseca“ savo klientams dešimtmečius teikė verslo valdymo vadinamuosiuose mokesčių rojuose paslaugas. Teisininkų kompanija padėjo pasaulio įtakingiausiems plauti pinigus, išsisukti nuo sankcijų ir išvengti mokesčių.

Įmonės klientų sąraše – valstybių vadovai, garsūs politikai, profesionalūs sportininkai ir pramogų pasaulio įžymybės. Kaip ir buvo galima numatyti, vieni svarbiausių ir stambiausių „Mossac Fonseca“ klientų – Rusijos piliečiai ir artimiausi prezidento Vladimiro Putino bičiuliai.

Tiesa, „Panamos dokumentuose“ įrašyti ir V.Putino politiniai oponentai – kaip kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Bene didžiausias istorijoje dokumentų nutekinimo skandalas nuplėšė kaukes ir tų, kurie visuomenei rodėsi sąžiningi: jau kliba Islandijos premjero kėdė, o žmonės nusivylė ir penkiskart geriausiu planetos futbolininku išrinktu argentiniečiu Lioneliu Messi.

Dirbo šimtai žurnalistų

Tai prasidėjo maždaug prieš metus, kai anoniminis šaltinis susisiekė su Vokietijos dienraščiu „Suddeutsche Zeitung“ ir pateikė Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų firmos „Mossack Fonseca“ slaptus dokumentus.

„Suddeutsche Zeitung“ teigimu, visą paketą dokumentų nutekinęs šaltinis nenorėjo atlygio – tik tam tikrų saugumo garantijų.

Vokietijos laikraštis iškart suprato, kad pats su šiuo duomenų kiekiu nesusidoros. Milžinišką dokumentų paketą nutarta tirti pasitelkus tarptautinį tiriamosios žurnalistikos centrą „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) Vašingtone.

Bendras vokiečių ir ICIJ reporterių tyrimas truko 11 mėnesių, jame dalyvavo per 370 žurnalistų iš 100 žiniasklaidos organizacijų 80 pasaulio valstybių.

„Suddeutsche Zeitung“ gautų duomenų kiekis – 2,6 terabaito. Galima palyginti: 2010-aisiais JAV vyriausybės ir diplomatinio korpuso duomenis viešinęs tinklalapis „WikiLeaks“ gavo beveik pusantro tūkstančio karto mažiau duomenų – vos 1,7 gigabaito.

„Panamos dokumentų“ paketą sudarė įmonės elektroniniai susirašinėjimai su klientais, taip pat nuotraukos ir kiti rašytiniai įmonės „Mossack Fonseca“ įvairaus formato dokumentai.

Čia užfiksuoti sandoriai, sudaryti nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio iki praėjusių metų pabaigos.

Slapti keliai – ir į Lietuvą

„Mossack Fonseca“ padėdavo klientams įkurti fiktyvias įmones mokesčių rojuose. Jos būdavo naudojamos vengiant mokesčių, neteisėtai įgytiems pinigams paslėpti ir įvairiems finansiniams sandoriams vykdyti.

Panamoje įsikūrusi kompanija už metinį mokestį prižiūrėdavo klientų lengvatinių mokesčių įmones ir padėdavo jiems išmaniai valdyti turtą. Kukliais apskaičiavimais, „Panamos dokumentuose“ minima bent 140 pasaulyje žinomų politikų. Iš jų 12 – valstybių lyderiai.

Pirmadienį taip pat paaiškėjo, kad įmonės klientų buvo ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse. Oficialiame „Panamos dokumentų“ žemėlapyje žymima, kad su nutekinta informacija siejami ir asmenys bei objektai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tiesa, kol kas neaišku, kas konkrečiai, tačiau paviešintuose dokumentuose apstu lietuviškų vardų ir pavardžių.

Remiantis ICIJ pateiktais duomenimis, su skandalu susijusios 33 įmonės, 2 klientai, 3 naudos gavėjai ir 26 akcininkai, turintys ryšių su Lietuva. Estijoje ir Latvijoje šie skaičiai daug didesni: su „Panamos dokumentais“ siejama net 1380 Latvijos ir 880 Estijos įmonių.

Krikštatėvis su violončele

Kaip parodė „Panamos dokumentai“, vieni ištikimiausių „Mossack Fonseca“ klientų buvo asmenys iš Rusijos prezidento V.Putino aplinkos. Teigiama, kad jo bendražygiai nuslėpė beveik 2 mlrd. dolerių (1,75 mlrd. eurų).

„Panamos dokumentų“ tyrime įvardijama V.Putino draugo ir jo vyresniosios dukters krikštatėvio violončelininko Sergejaus Roldugino pavardė. Vyras esą kontroliavo slaptus turtus, kuriuos slėpė lengvatinių mokesčių kompanijose padedamas įmonės „Mossack Fonseca“.

S.Rolduginas turėjo tinklą tokių kompanijų, kuriose slėpė šimtus milijonų dolerių. Teigiama, jog su Panamoje įsikūrusia teisininkų įmone V.Putino bičiulis turėjo sudaręs beveik 100 sandorių. Šioms slaptoms įmonėms didžiules paskolas teikė bankas „Rosija“, kuriam vadovauja kitas geras V.Putino draugas Jurijus Kovalčiukas (žiūrėti schemą).

Viena aktyviausių muzikanto turėtų lengvatinių mokesčių bendrovių buvo Didžiosios Britanijos Mergelių Salose registruota bendrovė „Sandalwood Continental“. Ji pinigus skolindavo įmonėms, kurios taip pat buvo susijusios su Kremliumi, – taip pinigai grįždavo atgal į Rusiją.

Pavyzdžiui, 2010–2011 metais bendrovė „Sandalwood“ paskolino „Ozon“ 9,9 mln. eurų. Įmonei „Ozon“ priklauso prie Sankt Peterburgo įsikūręs kalnų slidinėjimo kompleksas „Igora“, kuriame tuokėsi prezidento V.Putino duktė Katerina. Ko gero, pasakiški pinigai iš tiesų priklausė ne pačiam muzikantui, o jo senam bičiuliui – Rusijos prezidentui V.Putinui.

Į „Panamos dokumentų“ skandalą įsivėlė ir kitas Rusijos prezidento parankinis – jo spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas. D.Peskovo žmona – Rusijos dailiojo čiuožimo žvaigždė Tatjana Navka, kurią jis vedė 2015 metų rugpjūtį, buvo Didžiosios Britanijos Mergelių Salose įregistruotos slaptos įmonės „Carina Global Assets“ savininkė.

Pagal 2013-aisiais įsigaliojusį įstatymą, Rusijos aukšto rango valstybės pareigūnams bei jų teisėtiems sutuoktiniams buvo uždrausta valdyti verslus užsienio jurisdikcijose. Tačiau užfiksuota, kad „Carina Global Assets“ veikė iki praėjusių metų lapkričio, o tai reiškia, jog V.Putino atstovas spaudai pažeidė valstybės įstatymą.

Rusijoje – olimpinė ramybė

Praėjusią savaitę pats D.Peskovas įspėjo, kad prieš V.Putiną rengiama informacinė ataka, kuria bus siekiama „dar kartą diskredituoti Rusiją“. O vakar D.Peskovas tvirtino, kad V.Putinas – pagrindinis „Panamos dokumentų“ nutekinimo skandalo taikinys, tačiau pats lyderis esą niekaip nesusijęs su jokia neteisėta veikla.

„Akivaizdu, kad šių informacinių atakų taikinys yra mūsų prezidentas“, – kalbėjo D.Peskovas ir aiškino, kad dokumentų paviešinimu norima paveikti rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus.

Kremliaus spaudos atstovas vakar taip pat sakė, kad neabejoja, jog dokumentus paviešinęs ICIJ turi ryšių su JAV vyriausybe. Tuo metu Rusijos socialiniuose tinkluose vakar virė karštos diskusijos: daugybė su korupcija kovojančių aktyvistų sveikino pinigų plovimo schemos paviešinimą.

Tačiau daugybei rusų – įskaitant tuos, kurie priklauso prie liberaliosios opozicijos – „Panamos dokumentų“ skandalas netapo didele staigmena. Jie tvirtino, kad ataskaita nepateikė nieko įdomaus ar visiškai nauja.

Komentarai ()