Du žvejai, išsiruošę žvejoti į Tailandą, visus pribloškė savo jauko pasirinkimu. Karpius meškeriotojai žvejojo, naudodami savo mirusio draugo pelenus.

Ronas Hoperis, žvejų bičiulis, mirė nuo vėžio prieš pat ilgai lauktą žvejybinę kelionę į Tailandą. Jo bičiulius tokia netektis sukrėtė, tačiau žvejai mikliai sugalvojo, kaip galėtų pagerbti anapilin iškeliavusį draugą. Rono pelenus jie įmaišė į jauką karpiams.

Kai ponas Hoperis gulėjo savo mirties patale, savo bičiuliams Polui Fairbrasui ir Krifui Deilui prasitarė, kad norėtų, jog jo pelenus draugai pasiimtų kartu į kelionę ir iš jų sumaišytų karpių žūklei naudojamus boilius.

Ypač egzotišką jauką žvejai pavadino „Rožiniu Roniu“ ir net 9 dienas, kol truko vyru atostogos, žvejojo su juo karpius. Toks sprendimas pagerbti velionį atsipirko su kaupu – pelenais susigundė daugiau nei 81 kg svėręs Siamo karpis, vienas didžiausių karpių, sugautų šiame Tailando ežere.

Fairbrasas ir K. Deilas užtruko daugiau nei 3 valandas, traukdami monstrą karpį iš vandens. Kai adrenalinas dėl sučiupto laimikio atslūgo, žuvis buvo gražinta atgal į ežerą. Žvejai padėkojo anapilin iškeliavusiam bičiuliui už pribloškiantį laimikį.

P.Fairbrasas sakė: „Mes labai apgailestavome, kad Ronas negalėjo vykti kartu su mumis į šią kelionę, bet jis tikrai ten buvo, kai mes traukėme šią žuvį. Atrodė, kad tai likimas – sugauti vieną didžiausių žuvų visame ežere, naudojant Rono pelenus. Nutiko taip, kaip jis ir norėjo.“

Hoperis, P. Fairbrasas ir K. Deilas kartu keliavo į Tailandą dar praeitais metas, tokia buvo vyrų dovana sau išėjimo į pensiją proga. Vyrams taip patiko žvejoti, kad jie net nedvejodami nusprendė leistis į dar vieną nuotykį. Deja, bet po kurio laiko R. Hoperiui, jūrų inžinieriui, ėmė streikuoti sveikata. Vyrui buvo diagnozuotas vėlyvos stadijos kepenų vėžys. Diagnozė sukrėtė visus: gyventi liko vos kelios savaitės.

Fairbrasas pasakojo: „Jis turėjo pakankamai laiko apmąstyti, ko iš tiesų nori. Kelios dienos iki savo mirties, Ronas paprašė pasiimti jo pelenus kartu su Tailandą ir išberti juos į ežerą, kuriame žvejojome. Aš pasiūliau, kad galėtume padaryti dar geriau – paversti jo pelenus boiliais ir sugauti išties didelę žuvį. Romas pamanė, kad tai nuostabi idėja.“

Ronui mirus, jo našlė Judita pasiėmė pusę vyro pelenų, kad galėtų juos išberti Grenados paplūdimyje, Karibuose, o vyro bičiuliai pasiėmė kitą pelenų dalį. Draugams reikėjo gauti leidimą iš oro linijų, kad galėtų pasiimti su savimi Rono pelenus ir laikyti juos sandariame konteineryje.

Vos nuvykę į Tailandą žvejai iš Ronio pelenų iš karto pagamino boilius ir patraukė į žvejybą. Jiems pavyko sugauti keletą smulkesnių žuvų, kol galiausiai užkibo didysis karpis.

Ant šio neįprasto jauko sugauta žuvis – rekordininkė. Iki šiol rekordas priklausė karpiui, svėrusiam maždaug 61 kg. Manoma, kad tokio rekordinio dydžio karpis iš ežero ištrauktas pirmą kartą. Rekordą užfiksavusieji nutarė pavadinti jį „Ronu“ tam, kad pagerbtų anapilin iškeliavusio žvejo atminimą.

Kablys.lt

Komentarai ()