„Sako ir vyrai, ir moterys. Ir šiaip pakalbina, visada paklausia kaip Norvegija, kaip žmonės elgiasi. Dažniausiai, kai [pirmąkart] ateini valyti į pastatą, prieina [atsakingas] asmuo ir visada pasako, kad jeigu kažkas negražiai su tavimi elgsis ar negražiai komentuos, visada ateik pasakyti, sutvarkys. Dėl to žmonės labai pagarbiai elgiasi – kaip su savu, galima sakyti“, – pasakoja emigrantė. 

Skandinavams būdingas veidmainiškumas. Dauguma jų į veidą šypsosi, o už nugaros mėgsta apkalbėti. Labai retas atvejis, kad norvegas negražų žodį pasakytų tiesiai šviesiai. Ši tauta galvoja apie savo reputaciją.

„Gal ir buvo porą kartų kažkokių replikų, bet kad nusispjautų arba šiukšlę numestų, tai tikrai ne. Tuo metu [kai išgirsti repliką] gal susinervini, bet apsisuki ir nueini. Man tai tas žmogus, kuris šitaip elgiasi, yra žemesnis, nes jei mes nesutvarkytume jų ofisų, tai būtų baisu“, – sako Neringa.

Lietuvės kur kas tvarkingesnės

Emigrantės teigimu, lietuvės moterys kur kas tvarkingesnės nei norvegės: „Kalbant apie privačių namų valymą, jeigu tiesiai šviesiai – tai jie nelabai netvarkingi. Jeigu [norvegai] vyrai pamatytų, kaip lietuvių namai atrodo ir kaip jų moterų... Skirtumas labai didelis.“

Neringa sako, kad norvegėms nerūpi nei jų pačių išvaizda, nei aplinka, kurioje gyvena. Kai kurių turtingų ponių namai tiesiog primena kiaulidę: „Būna plaukų visur ant žemės, ką valgo – tas ant kilimo. Tu kiekvieną dieną neateini pas juos, visą savaitę jie ir vaikšto per tuos trupinius.“ 

Kalbėdama apie biurų valymą, Neringa sako, kad vyrų kabinetai kur kas tvarkingesni nei moterų. „Ateini į vyro ir moters ofisą, tai skirtumas kaip diena ir naktis. Pas vyrą kvepia, viskas sudėta į vietas, nei dulkių, nei šiukšlių. [...] O pas moteris baisu, kas darosi, popierių visas kalnas. Bet pas juos taip yra: moteris – šeimos galva, vyrai šiek tiek [žemiau]. Kaip Lietuvoje priimta, kad vyrai šiek tiek aukščiau už moterį, tai čia atvirkščiai“, – teigia lietuvė. 

Palikti gimtinę pirmą kartą Neringa ryžosi vos tik baigusi mokyklą. Bet ne dėl savęs, o dėl savo šeimos. „Mirė mano tėtis ir mama mus su broliu augino viena. Labai stengdavosi, ką galėdavo, tą duodavo. Aš pagalvojau, kad būtų labai savanaudiška sulaukus 18 metų toliau gyventi iš jos pinigų. Todėl, gavusi progą išvažiuoti į Daniją, ir išvažiavau. Pasiūlė bendraamžiai, kurie ten jau dirbo, – pasakoja Neringa. – Dirbau fabrike, plantacijose, reikėjo sodus genėti, eglutes formuoti. Sunkiausia turbūt buvo genėti eglutes – žiema, šalta, šakos storos, o žirklutės mažos.“

Po Danijos Neringa buvo grįžusi į gimtąją Jonavą, norėjo pasilikti ten, arčiau mamos ir brolio. Tačiau po kelių bandymų nuleido rankas: „Galvojau galbūt kažką Lietuvoje pradėti, nes buvau truputį pinigų pasitaupiusi. Įstojau į darbo biržą, bet pasiūlė tik du darbus per pusę metų. Nueini ten, tai nenori tavęs priimti, klausia – tu nori dirbti mano fabrike taip atrodydama? Ir viskas. Parašo, kad pasirenka kitą kandidatą.“

Pagelbėja ne tik savo šeimai, bet ir draugei

Tad po nesėkmingų darbo paieškų Lietuvoje Neringa nusprendė išvykti į Norvegiją. Ten ji – ne viena. Dviejų kambarių butelyje ji glaudžiasi kartu su mylimuoju Einoru.

Poros būstas tikrai kuklus, toliau nuo centro, kad nuoma kainuotų kuo mažiau: „Aš niekada nesišvaistau pinigais. Viską labai gerai apskaičiuoju. Jeigu man reikia daikto, aš nuėjusi į parduotuvę, dar 10 kartų pagalvoju, ar man tikrai jo reikia.“

Neringa sako, kad Norvegijoje yra tam, kad padėtų brangiausiems žmonėms. Mama ir mokyklą šiemet baigsiantis brolis nuolat iš Neringos sulaukia finansinės paramos.

Jauna valytoja remia ne tik savo šeimą, bet ir draugę. „Turiu draugę, kuri yra nuostabus žmogus, kuri mokinosi kartu su manimi. Ji turi mažą mergytę, ją augina viena, jos mamytė yra neįgali, ji mamą prižiūri nuo 17 metų. Ir darbo ji tikrai negali susirasti, nes reikia prižiūrėti mamą ir mergytę, gyvena iš mamos pensijos ir invalidumo. Labai malonu, kad galiu jai padėti“, – pasakoja Neringa. 

Artimiausiu metu iš Norvegijos Neringa nežada išvykti. Darbe ją vertina ir giria, mergina tikisi paaukštinimo, galbūt ir atlyginimo pakėlimo. Sako jaučianti, kad bus dar geriau: „Norvegija yra didelių galimybių šalis, tai reikia stengtis iš jos pasiimti viską, ką įmanoma.“

Nors daug jos bendraamžių emigrantų prisiekia niekada negrįžti į Lietuvą, Neringa laikosi kitokios nuomonės. Gimtinė jai svarbiau už pinigus. Ir vos tik padės ant kojų atsistoti mamai, broliui bei draugei – ji žada būtinai grįžti gyventi atgal į Jonavą: „Kad ir kaip bebūtų čia gerai, kad ir kokie bebūtų geri pinigai, kad ir ką čia pasiektum, bet vis tiek, kai grįžti į Lietuvą ir paskui reikia iš jos išvažiuoti, būna labai sunku. Lietuvoje yra šeima, seneliai, draugės. Čia to šiek tiek trūksta. Aišku, nesijauti čia vieniša, nes susipažįsti su kitais žmonėm, bet Lietuva yra Lietuva.“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Orijus Gasanovas

Komentarai (70)