Didžiausių grėsmių tyrimas: ko labiausiai bijo Europa (14)
Dauguma europiečių laiko Rusiją „nedidele“ grėsme palyginti su „Islamo valstybe“ (IS), pabėgėlių krize ir kitais klausimais, rodo tyrimas, kurį aprašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug septyni iš 10 žmonių Europos Sąjungoje (ES) „didele“ grėsme vadina džihadistų grupuotę IS, kuri neseniai įvykdė atakas Paryžiuje ir Briuselyje, rodo naujas JAV strateginių studijų centro „Pew“ tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti antradienį.
Daugiau kaip pusė europiečių sakė, kad „baisios“ grėsmės yra klimato kaita, ekonominis nestabilumas ir kibernetinės atakos. Kiek mažiau nei pusė kaip „didelį iššūkį“ nurodė pabėgėlių, atvykstančių iš Irako ir Sirijos, skaičių. Tačiau tik vienas iš trijų ES piliečių tai pačiai kategorijai priskiria „įtampą su Rusija“.
„Pew“ balandžio ir gegužės mėnesiais apklausė 11 494 žmones iš Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės. Minėtose 10-yje Europos valstybių gyvena 80 proc. ES gyventojų, jose sukuriama 82 proc. jos bendro BVP.
Rezultatai rodo skirtumą tarp ES lyderių ir visuomenės nuomonių. Dėl karo Ukrainoje ES valstybės rengiasi pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams.
NATO taip pat planuoja rugsėjo mėnesį nusiųsti 4 tūkst. karių į Baltijos valstybes ir Lenkiją, siekdamas atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Tačiau Lenkija „Pew“ tyrime išsiskyrė kaip vienintelė ES valstybė, kurioje dauguma žmonių (71 proc.) sakė, kad Rusija yra „didelė“ grėsmė.
Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir JK šis skaičius yra mažesnis už 35 procentus. Vengrijoje jis buvo vos 23 procentai. Europiečiai nesutaria dėl to, ar laikytis griežtosios linijos Maskvos atžvilgiu. Devyni iš 10-ies graikų sakė, kad svarbiau palaikyti gerus ekonominius ryšius su Rusija, negu mesti jai iššūkį užsienio politikos srityje.
Dauguma vengrų (67 proc.), vokiečių (58 proc.) ir italų (54 proc.) su tuo sutinka. 71 proc. švedų – tai didžiausias skaičius Europoje – sakė priešingai. Bet tik 45 proc. mano, kad Švedija turėtų įstoti į NATO.
„Pew“ nurodo, kad jo tyrimas atskleidė „dramatiškus nuomonių skirtumus“ Europoje.
Daugiau kaip 90 proc. žmonių Prancūzijoje ir Ispanijoje mano, kad IS kelia didelę grėsmę. Švedijoje šis skaičius yra 69 procentai. Daugiau kaip 80 proc. graikų ir ispanų tai pačiai kategorijai priskiria klimato kaitą, o nuo akmens anglių priklausomoje Lenkijoje taip galvoja tik 54 proc. žmonių.
Daugiau kaip 80 proc. žmonių Graikijoje ir Ispanijoje, kurios susiduria su didžiuliu nedarbu, baiminasi ekonominio nestabilumo. 69 proc. graikų ir 65 proc. italų, kurių šalys yra atsidūrusios migracijos krizės fronto linijoje, nurodė, kad pabėgėliai yra rimta problema.
Tokie patys ar didesni šie skaičiai buvo centrinės Europos šalyse Vengrijoje (69 proc.) ir Lenkijoje (73 procentai). Bet šie skaičiai yra mažiausi Vokietijoje (31 proc.) ir Švedijoje (24 proc.), kurios priėmė daugiausiai prieglobsčio prašytojų palyginti su gyventojų skaičiumi.
