Šeštadienį paskelbti priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai atskleidė karčią realybę – 82 siūlytos studijų programos nepritraukė nė vieno studento.

Praėjusiais metais tokių buvo kur kas mažiau – 62. Iš viso šiemet siūlytos 837 studijų programos. Juodajame sąraše – ne tik mažiau populiarios regionuose esančios aukštosios mokyklos, kurių pavadinimus galima būtų tikėtis išvysti, bet ir prestižinės mokymo įstaigos.

Tiesa, verta paminėti, kad kol kas įvyko tik pirmasis stojimų etapas, tad gali būti, kad tam tikros specialybės dar bus reabilituotos. Antrojo priėmimo etapo metu konkurse taip pat dalyvaus ir pakankamo kiekio stojančiųjų pirmojo etapo metu nesulaukusios studijų programos.

Specialybės mirtininkės – ir prestižiniuose universitetuose

Kol kas nė vieno studento nepritraukė Vilniaus universiteto (VU) Kauno humanitarinio fakulteto pasiūlytos studijų programos – kultūros vadyba ir anglų ir rusų kalba.

Nutraukti greičiausiai teks ir net 5 studijų programas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Nė vienas stojantysis nepageidavo čia mokytis architektūros inžinerijos, moderniųjų technologijų matematikos, multimedijos inžinerijos, taikomosios statistikos, ekonometrijos ir verslo analitikos.

Nerimo šešėlis krinta ir ant Kauno technologijos universiteto (KTU). Čia studentų nepritraukė 4 studijų programos: socialinė pedagogika, sociologija, viešasis administravimas ir transporto priemonių inžinerija (Panevėžyje).

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studentų nesudomino dvi specialybės, dėstomos Kaune – Europos ekonomika ir finansai ir karjeros valdymas.

Riesta net specializuotiems universitetams

Studentų abejingumo tam tikroms siūlomoms specialybėms neišvengė ir specifines studijas siūlantys universitetai.

Pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) nė vieno studento nepritraukė net 9 specialybės: chemijos ir fizikos mokymas, ekonomikos ir verslo pagrindai (ir Kaune, ir Vilniuje), istorijos ir anglų kalbos pedagogika, istorijos ir etikos pedagogika, politikos sociologija, vokiečių filologija, ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika ir taikomoji sociologija (Šiauliuose).

Po vieną neužpildytą studijų sritį liko ir Lietuvos sporto universitete (taikomoji fizinė veikla) Lietuvos karo akademijoje (gynybos ir saugumo institucijų valdymas), Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (bendroji muzikos didaktika).

Ne išimtis ir akademijos ar privatūs universitetai 8 specialybėse studentų kol kas nesurinko ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). Studentų nepritraukė apskaitos, finansų industrijos, išmaniųjų technologijų verslo vadybos, laisvalaikio ir pramogų edukacijos, organizacijų vadybos, socialinės pedagogikos, sociologijos ir verslo sistemų kūrimo ir valdymo studijos.

2 specialybių studentais neužpildė ir Vilniaus dailės akademija (VDA) – architektūros (Kaune) ir urbanistinės architektūros (Klaipėdoje). Studentų kol kas trūksta ir trijose Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) siūlomose specialybėse – energetikos inžinerijoje, inovatyvaus ūkininkavimo vadyboje ir kaimo plėtros vadyboje.

Juodajame sąraše ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU). „Tuščios“ čia liko antreprenerystės ir vadybos, interneto inžinerijos, pramogų ir turizmo industrijos, teisės ir ekonomikos saugumo specialybės.

Skylės – ir regionuose

Itin daug studentų nepritraukusių specialybių – regioniniuose universitetuose. Po 8 – ir Klaipėdos, ir Šiaulių universitetuose. KU studentų nepritraukė aplinkos inžinerija, archeologija, edukologija, kraštovaizdžio architektūra, lėlių ir objektų teatro režisūra, parodų ir renginių dizainas, sportiniai šokiai ir taikomoji statistika.

ŠU kol kas neturi studentų autovizualinio meno, elektros inžinerijos, kultūrinės edukacijos, lietuvių filologijos ir komunikacijos, optometrijos (ir Šiaulių, ir Kauno padaliniuose), sveikatos edukologijos, ekonomikos ir darnaus verslo srityse (Vilniuje).

Liūdna ir kolegijose

Liūdnoka situacija matyti ne tik universitetuose, bet ir kolegijose. Studentų nepritraukė 2 Kauno kolegijos siūlomos specialybės (darnus ūkininkavimas ir interaktyvioji kartografija), 4 – Klaipėdos valstybinės kolegijos (agroverslų technologijos, dekoratyvioji želdininkystė, kraštovaizdžio dizainas, žmonių išteklių valdymas).

Šiaulių valstybinėje kolegijoje (ŠVK) studentai kol kas nepanoro mokytis elektros energetikos ir verslo ekonomikos, Panevėžio kolegijoje (PK) – energetinių sistemų automatinio valdymo, muzikos pedagogikos, pradinio ugdymo pedagogikos, turizmo ir laisvalaikio vadybos (Rokiškyje), Marijampolės kolegijoje – finansų ir ekonomikos, įvaizdžio stilisto, šokio pedagogikos ir verslo valdymo studijų.

Studentais siūlomų specialybių neužpildė ir privačios kolegijos. Šiaurės Lietuvos kolegijoje (ŠLK) studentų nesudomino mobiliųjų technologijų, Socialinių mokslų kolegijoje (SMK) – finansų apskaitos (ir Klaipėdoje, ir Vilniuje), mados rinkodaros, maitinimo verslo, programavimo ir multimedijos, Vilniaus kooperacijos kolegijoje (VKK) – pardavimų valdymo, Vilniaus verslo kolegijoje (VVK) – mobiliosios technologijos ir saugumo studijos.

Moksleiviai – labiau sąmoningi, tačiau žinių dar trūksta

Paprašytas pasidalinti nuomone, kodėl stebime tokias tendencijas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis atkreipė dėmesį į tai, kad, pirma, kasmet abiturientų mažėja, antra, jie linkę priimti geriau apgalvotus sprendimus.

„Bendrai vertinant, mokinių sąmoningumas didėja. Tai, ką dabar matome, yra to sąmoningumo apraiškos – nebėra taip masiškai stojama bet kur“, – pastebėjo jis.

Komentarai (2)