Žvejo istorija, kuria sunku patikėti – tą patį laimikį pagavo du kartus ()
„Pagavai – paleisk“ taisyklę propaguojantys žvejai dažnai viliasi susikauti su tuo pačiu, tik jau paaugusiu, laimikiu antrą kartą. Dažniausiai tokios mintys taip ir lieka svajonėmis, tačiau ne šiam vyrukui, kuris paleidžiamą žuvį pažymėjo ženklu, amžiams atskirsiančiu ją nuo kitų savo gentainių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šia istorija, nuvilnijusia per viso pasaulio žiniasklaidą, išties sunku patikėti. Ji puikiai parodo, kad kartais gyvenimas mus apdovanoja tiesiog nepakartojamais atsitiktinumais.
Šis pasakojimas prasidėjo 2002 metų gruodį, kai du bičiuliai, Jamie Artzt ir Blake Liebeskind, nutarė pralinksminti bendrą draugą Eric Bartos, kuris tuo metu kaip tik išgyveno skaudžias skyrybas. Žinoma, geriausias būdas atsipalaiduoti po tokių įvykių – žvejyba.
Taigi, vyrai išsiruošė gaudyti savo svajonių laimikio ir žūklė jiems sekėsi tiesiog puikiai. Meškeriotojais jau buvo kaip reikiant įsijautę ir išgėrę, kai galiausiai sučiupo didžiulę buriažuvę.
Dėl skyrybų nusiminęs Eric Bartos sumąstė „genialią“ idėją, kurią pats pavadino sugrįžimu į viengungystę. Tiesa, kiekvienas bent kiek protingesnis žmogus tai pavadintų girtuoklystės pasekmėmis. Meškeriotojas ant ilgos buriažuvės nosies užmovė savo vestuvinį žiedą ir laimikį paleido atgal į vandenį.
Kitą kartą trys draugai su meškerėmis susitiko tik po 3 metų, 2005-aisiais. Eric Bartos jau gyveno ne itin sėkmingą viengungio gyvenimą, o istorija, rodos, kartojosi tiesiog akyse.
Staiga bičiuliai pajuto, kaip kažkas stipriai įtempė valą. Kibo. Laimikis turėjo būti įspūdingo dydžio. Tačiau šioje istorijoje ne tai svarbiausia. Įsivaizduokite, kaip nustebo žvejai, ištraukę laimikį į valtį ir pastebėję ant jo žvilgantį auksinį papuošalą.
Taip, tai buvo ta pati buriažuvė, ant kurios nosies žibėjo vestuvinis žiedas. Panašu, kad nelaimingasis E. Bartos žiedą užmovė taip tvirtai, kad per trejus metus jis tiesiog įaugo laimikiui į nosį.
Netrukus istorija susidomėjo žiniasklaida, tačiau žurnalistai tik tyčiojosi iš viengungio sapalionių. Galiausiai buvo ryžtasi ištirti, ar vyras tikrai sako tiesą. E. Bartos turėjo išlaikyti melo detektoriaus testą ir… jam pavyko!
Tiesą sakant, testą jis išlaikė kuo tiksliausiai tuo parodydamas, kad visa ši painiava anaiptol neišgalvota. Be to, žvejai turėjo ir savo pasakojimą įrodančių nuotraukų.
E. Bartos juokėsi, kad nepatiklūs žmonės jį tik džiugina, nes tuomet jo nuotykis atrodo dar įpatingesnis.
Nors po žūklės sugrįžus į realybę vyras vargu ar turėjo daug priežasčių džiūgauti, mat jam ne tik nepavyko susigrąžinti mylimos moters, bet bėgant metams vyrukas dar ir praūžė visus savo turėtus pinigus.
Parengta pagal Kablys.
