JAV prezidento rinkimai visai kitokie, nei Lietuvoje: gali gauti daugiau balsų, bet pralaimėti rinkimus (Video) (2)
Abu JAV kandidatai turi pagrindo netikėti nacionalinėmis apklausomis – mat balsai skaičiuojami atskirose valstijose. Nugalėtoją nulemia sudėtinga sistema, kurios tikslas – sumažinti įtakos skirtumus tarp didesnių ir mažesnių valstijų. Nustačiusios laimėtoją, valstijos deleguoja rinkikus į kolegiją, kuri ir nulemia laimėtoją šalies mastu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugumoje valstijų dešimtmečius laimi arba respublikonas, arba demokratas, todėl kaskart tikroji kova vyksta vos keliose valstijose, kur rezultatas iš anksto neaiškus. Dėl to per likusį laiką dažnai girdėsime minint vadinamąsias svyruojančias valstijas Floridą, Ohają ir Pensilvaniją, kurios kandidatams atneša daugiausiai rinkikų balsų. Kaip veikia JAV prezidento rinkimų sistema plačiau paaiškina LRT „Panoramos“ žurnalistas Vykintas Pugačiauskas.
Kokia kova vyksta dėl Baltųjų rūmų, lemia jos rinkimų sistema, o rinkimų sistemą lemia tai, kad Amerika ne veltui pasivadino Jungtinėmis Valstijomis. Pagal konstituciją, prezidentą renka ne tauta, o valstijų atstovai.
Į rinkikų kolegiją jos siunčia tiek savo atstovų, kiek į žemuosius parlamento rūmus – taigi proporcingai gyventojų skaičiui – ir į aukštuosius parlamento rūmus, taigi visos po lygiai, po du. Dar tris siunčia Vašingtonas, kuris parlamente neturi atstovų. Norint tapti prezidentu, reikia daugiau kaip pusės rinkikų balsų – magiškojo skaičiaus 270-ies. O jei tiek nesurenka nei vienas kandidatas? Sprendimo teisė gali būti perleista Atstovų Rūmams.
Pagal šią sistemą rinkikai sudaromi valstijų lygmeniu, t.y. mažosios valstijos turi neproporcingai daug rinkėjų balsų. Pavyzdžiui, vienas Vajomingo valstijos rinkėjas turi didesnę balsavimo galią negu Kalifornijos rinkėjas. Pagal gyventojų skaičių ta pati Kalifornija turėtų turėti 180 rinkikų, o Vajomingas – 3, tačiau dabar yra taip, kad Vajomingas turi 3 rinkikus, o Kalifornija – tik 55.
Taip nuo seno bandoma suteikti mažosioms valstijoms daugiau teisių, tačiau daugumos Amerikos piliečių valią tai gerokai iškreipia.
Kitas pavyzdys, kaip mažesnės valstijos taip gauna daugiau įtakos – antai skaičiuojant kongresmenus pagal gyventojų skaičių, didžiausioji, Kalifornija, jų turi 53 kartus daugiau už retai apgyvendintą Pietų Dakotą. Bet pridėkite po du senatorius, ir Pietų Dakotos balsas tampa tris kartus svaresnis, o Kalifornijos įtaka jau tik 18 kartų didesnė.
JAV prezidento rinkimų sistema:
Tas kandidatas, kuris lapkričio 8-ąją valstijoje surinks net ir minimalią rinkėjų balsų persvarą, beveik visur gaus visų tos valstijos rinkikų balsus.
Todėl JAV visai įmanoma situacija, kad tu gali gauti daugiau balsų, bet pralaimėti rinkimus. Taip buvo 2000 metais, kai Alas Goras (Al Gore) gavo puse milijono balsų daugiau nei Džordžas V.Bušas (George W.Bush), bet pralaimėjo rinkimus, nes tai nulėmė rinkimų sistema - Floridoje pakako vos penkių šimtų balsų persvaros, ir visi 25 jos rinkikai atiteko George`ui Bush`ui. Tai jam atnešė pergalę visoje šalyje.
Daugumoje valstijų laimėtojas aiškus dešimtmečius, nes rinkėjų pasiskirstymas ir pasirinkimas keičiasi mažai. Per pastaruosius ketverius rinkimus 18 valstijų rinkdavo demokratą, 22 respublikoną, ir tik dešimtyje laimėtojas keisdavosi.
Tos maždaug dešimt svyruojančių valstijų kiekvieną kartą ir lemia laimėtoją. Ten vyksta aršiausia kova – kitur agituoti mažai naudos. Kandidatai išteklius meta ten, kur lemti gali kiekvienas balsas.
Nors žemėlapis atrodo nudažytas raudona, respublikonų spalva, dauguma šių valstijų rečiau apgyvendintos ir siunčia mažai rinkikų. Tuo tarpu mėlynose valstijose, kur paprastai laimi demokratai, rinkikų daugiau.
Apklausos, jeigu jos patikimos, šiuo metu rodo, kad 11-oje valstijų ir sostinėje H. Clinton pergalė labai tikėtina, o jei pridėsime dar 11 valstijų, kur pergalė gana tikėtina, H. Clinton peržengtų pergalingą 270 rinkikų ribą. D. Trumpas turėtų laimėti 16-oje valstijų ir gali tikėtis pergalės dar 4-ose, bet jam dar trūktų beveik 150 rinkikų.
Neaišku, ką pasirinks aštuonios valstijos. Bet H. Clinton persvara tokia, kad jai pakaktų laimėti vos vienoje ar dviejose iš jų, respublikonų kandidato Donaldo Trumpo padėtis kur kas keblesnė – jam reikėtų pergalių beveik visose valstijose, o apklausos rodo, kad tai mažai tikėtina.
Bet vis daugiau šalių patiria, kad apklausos nebeperteikia tikrųjų rinkėjų nuotaikų. Todėl lapkričio 9-osios naktį įmanomas bet kuris rezultatas, ir kova gali būti arši.
