Socialinės nelygybės vaizdas sumažino norą su ja kovoti  ()

Harvardo universiteto mokslininkė Melissa Sands išsiaiškino, kad akivaizdus socioekonominės nelygybės rodymas ne sukelia norą dalintis su skurdžiais, o atvirkščiai, sumažina žmonių norą siekti teisingo išteklių paskirstymo. Darbo rezultatai publikuoti Proceedings of the National Academy of Sciences žurnale.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Daugumoje pasaulio šalių materialūs ištekliai tarp žmonių pasiskirstę itin netolygiai. Todėl kai kurios valstybės stengiasi perskirstyti lėšas įstatymais, tarkime, pakeldami mokesčius patiems turtingiausiems gyventojų sluoksniams. Pavyzdžiui, JAV Masačiusetso valstijos valdžia pasiūlė įvesti „milijonierių mokestį“ — padidinti mokesčius keturiais procentiniais punktais žmonėms, per metus uždirbantiems daugiau nei milijoną dolerių. Tuo tarpu, kaip betarpiškas socialinės nelygybės suvokimas veikia pasirengimą tokiam perdalijimui, visiškai neaišku.

Ieškodama atsakymo, Sands atliko eksperimentą keliuose Bostono prekybos verslo rajonuose, kur vyksta pėsčiųjų eismas ir dauguma yra baltieji turtingi žmonės. Vienas jos bendradarbis (baltasis, padoriai apsirengęs studentas) vaizduodamas aktyvistą, praeiviams siūlė pasirašyti peticiją, palaikančią „milijonierių mokestį“. Maždaug už šešių metrų nuo „aktyvisto“, būdavo vienas iš keturių aktorių, apsimetantis, kad kažko laukia. Du iš jų — baltasis ir juodasis — apranga ir elgesiu priminė tipiškus pasiturinčius šio rajono pėsčiuosius, kiti du — taip pat baltasis ir juodasis — apranga ir kūno kalba demonstravo priklausomybę vargingiems gyventojų sluoksniams, kas šioms vietoms necharakteringa. Kaip placebo kontrolė, daliai praeivių buvo siūloma pasirašyti socialiai neutralią, aplinkai pavojingų plastikinių paketų naudojimą mažinti skatinančią peticiją. Iš viso taip buvo apklausti >2500 žmonių.

Paaiškėjo, kad praeiviai peticiją labiausiai buvo linkę pasirašyti, kai šalia buvo „lygus“ baltasis — sudalyvauti akcijoje sutiko 14 procentų apklaustųjų. Po to ėjo „skurdaus“ ir „turtingo“ juodaodžio aktoriaus kaimynystė. Blogiausią įtaką darė „skurdaus“ baltaodžio statisto vaizdas — jam būnant netoliese, peticiją pasirašė vos 6% praeivių. Reakcijai į ekologinę peticiją nė vieno aktoriaus kaimynystė įtakos nedarė.

Su tyrimu nesusijusio Stanfordo universiteto sociologo Cristobalo Youngo, nuomone, tokius rasinius skirtumus galima paaiškinti tuo, kad aukštesnieji gyventojų sluoksniai linkę manyti, kad baltiesiems lengviau įsidarbinti, ir jiems „gėdingiau“ būti nepasiturintiems.

Tad, socialinės nelygybės demonstravimas kasdienėmis aplinkybėmis, neigiamai veikia pasirengimą viešai palaikyti materialinių išteklių perskirstymą, apibendrina Sands. „Gauti duomenys padeda suprasti, kaip regimas skirtingų rasinių ir ekonominių grupių buvimas veikia žmonių elgesį“, — rašo ji.

O. Liščuk
nplus1.ru

(14)
(8)
(6)

Komentarai ()