Lietuvos komerciniai bankai pelningumu pernai nušluostė nosis visai Europai, o ir šįmet pelnai pašoko įspūdingais tempais. Bankai sėkmingai įdarbina nemokamus pinigus – paskolų portfeliai pučiasi dviženkliais skaičiais.

O ir už paslaugas klientams per aptarnavimo mokesčius bankai susirenka 240 mln. eurų per metus. Nepaisant puikių rezultatų, konkurencija jiems auga.

Lietuvos bankų, palyginti su ES veikiančiais bankais, pelningumas yra pastebimai didesnis, konstatuoja Lietuvos bankas metinėje apžvalgoje. Bankų išlaidos yra gerokai mažesnės dėl mažų darbo užmokesčių, lyginant su gaunamomis pajamomis.

Uždirbo daugiausia per 5 metus

Nuo kiekvieno kontroliuojamo 100 eurų turto bankai Lietuvoje pernai užsidirbo po 1,03 euro grynojo pelno.

Palyginimui, Vakarų Europoje bankai užsidirbo vidutiniškai po 0,21 euro. Tiesa, Estijoje ir Latvijoje bankai dar „godesni“ – atriekė beveik po 2 Eur nuo kiekvieno 100 eurų valdomo turto. Estai, beje, pagal tai lyderiauja visame žemyne.

Didieji Lietuvos bankai – SEB ir „Swedbank“ – pernai užsidirbo atitinkamai 1,31 ir 1,5 euro kiekvienam kontroliuojamam 100 eurų turto.

Šiemet pelnai auga dar labiau: praėjusią savaitę SEB paskelbė, kad per 2017 metų pirmą ketvirtį gavo 81 proc. didesnį pelną nei prieš metus, o „Swedbank“ uždirbo 33 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Iš viso bankai ir užsienio bankų filialai Lietuvoje 2016 m. uždirbo 252 mln. Eur pelno – daugiausiai per penkerius metus.

Už paslaugas – 240 milijonų

Bankų pagrindinė veikla yra skolinimas gyventojams ir verslui – iš to pernai bankai gavo 402 mln. Eur grynųjų palūkanų pajamų. Tai beveik 9,4 proc. daugiau nei prieš metus ir labiausiai prie to prisidėjo tai, kad bankai pinigus skolinasi itin pigiai. Be to, bankai pradėjo aktyviau skolinti gyventojams ir verslui, apibendrina Lietuvos bankas.

Jei prieš krizę bankai iš skolinimo gaudavo 80 proc. visų pajamų, tai šiuo metu jie iš palūkanų skirtumo gauna 59 proc. pajamų.

Tačiau net 238 milijonus lėšų bankai susižėrė už įvairias paslaugas ir komisinius, pavyzdžiui, krepšelių mokesčius, pavedimus, išgryninimo mokesčius ir pan. Atmetus sąnaudas, bankams liko 180 mln. eurų šių pajamų. Šiuo metu tai sudaro ketvirtadalį bankų visų pajamų, o dviejuose didžiuosiuose bankuose – kiek daugiau nei trečdalį.

Šiais metais buvo pristatyti atnaujinti mokėjimų krepšeliai klientams. Nepaisant to, bankai už paslaugas ir komisinius susirenka dar daugiau nei prieš metus. „Swedbank“ grynosios komisinių pajamos per ketvirtį buvo 17 proc. didesnės nei prieš metus.

Pinigai plaukia į Švediją

Bankai uždirbtus pelnus dividendais grąžina akcininkams Švedijoje. Pernai bankų dividendai buvo tokie dideli, kad jie netgi apgręžė Tiesioginio užsienio investicijų (TUI) srautą į Lietuvą – pirmą kartą TUI tapo neigiamu ir rodė užsieniečių investicijų Lietuvoje mažėjimą.

Vien „Swedbank“ dividendais išmokėjo beveik 500 mln. eurų, SEB bankas – 88,8 mln. eurų.

Šiemet SEB bankas išmokės 123 mln. eurų dividendų, „Swedbank“ – 60,8 mln. eurų.

Kodėl bankai tokie pelningi?

„Orion Securities“ finansų analitikas Laurynas Antropikas vertina, kad sėkmingiausius metus per penkmetį lėmė atsukti bankų paskolų kraneliai – bankų paskolų portfeliai per metus didėjo beveik 11 proc., iki 18 mlrd. eurų. O šiemet skelbiami I ketvirčio prieaugiai dar didesni.

„Išaugę paskolų portfeliai turėjo tiesioginės materialios įtakos palūkanų pajamoms, kurios pagerino Lietuvos bankų santykinius vertės rodiklius, tokius kaip turto grąža ar banko veiklos efektyvumas“, – aiškina L.Antropikas.

Anot jo Lietuvos bankai, lyginant su Vakarų Europos bankais, sugeba parodyti geresnius rezultatus dėl kelių priežasčių.

„Visų pirma, Lietuvos makroekonominė aplinka labai skiriasi nuo didžiųjų Vakarų Europos šalių. Lietuva yra besivystanti šalis – per pastaruosius 3 metus BVP vidutiniškai augo po 2,4 proc., kai per tą patį laikotarpį Vokietija vidutiniškai augo 1,6 proc. per metus“, – vertina L.Antropikas.

O Lietuvai augant – kuriantis naujoms įmonėms, didėjant fizinių asmenų finansiniams poreikiams – kredito paklausa auga kartu su ekonomika.

„Vakarų Europoje kredito paskolų rinka yra žymiai labiau prisisotinusi, todėl didieji bankai bando gauti daugiau pajamų iš įmonių susijungimų ir įsigijimų sandorių bei kapitalo rinkų investicijų“, – sako L.Antropikas.

O antrasis faktorius, anot jo, yra reguliacinė aplinka – Lietuvoje bankai mažesni, lankstesni ir lengviau prisitaiko prie pokyčių.

Sėdi ant pinigų maišų

Jis pastebi, kad net ir po milžiniškų dividendų išmokėjimų pernai, Lietuvos bankai tebėra daug labiau apsirūpinę kapitalu, lyginant su Vakarų Europa.

„2016 m. kapitalo pakankamumo vidurkis Europos Sąjungoje buvo apie 8,5 proc., o Lietuvos bankų kapitalo pakankamumo vidurkis yra žymiai aukštesnis – 19,4 proc. Aukšti kapitalo rodikliai indikuoja, jog Lietuvos bankai yra finansiškai stipresni, nei dauguma ES bankų ir yra pasiruošę nenumatytiems atvejams tokiems kaip finansinė krizė“, – aiškina analitikas.

Jei bankai susimažintų savo kapitalus, grąžindami pinigus akcininkams, tuomet jų pelningumo rodikliai būtų dar didesni.

Bankus keičia programėlėmis

„Orion Securities“ analitikas tikina, kad bankų konkurencija rinkoje yra pakankama ir tą atskleidžia didelių bankų jungtuvės.

2016 m. viduryje Danske bankas atsisakė mažmeninės bankininkystės verslo Baltijos šalyse, o „Nordea“ kartu su DNB banku šiuo metu vykdo susijungimo procesus.

„Tai rodo, jog Lietuvos bankinis sektorius yra užpildytas. Lietuvos banko dabartiniai veiksmai dar labiau sustiprins bankų sektoriaus konkurencingumą didinant rungtyniavimą tarp komercinių bankų, kredito įstaigų ir pritraukiant naujų finansinių technologijų įmonių plėtrą į Lietuvos regioną“, – apžvelgia L.Antropikas.

Anot jo, bankinį sektorių šiuo metu pradeda purtyti naujosios finansų technologijų įmonės, kurios supaprastina bankinius procesus iki kelių paspaudimų išmaniajame telefone ir yra labai patogios kasdieniam vartojimui – vadinamosios Fintech bendrovės.

„Šios įmonės palies visas finansų sektoriaus paslaugas – pradedant nuo draudimo užsakymo per kelias sekundes ir baigiant paskolos išsiėmimu keliais paspaudimais mobiliojo įrenginio ekrane. Kadangi šios Fintech‘ų paslaugos yra pigesnės, tai neigiamai atsilieps bankų rezultatams ir stipriai konkuruos su bankų kasdienėmis paslaugomis“, – tikina L.Antropikas.

Mažieji dalyviai oligopolijos neįžvelgia

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Dace Priede konkurenciją rinkoje vadina didele ir patikina, kad jaučiamas spaudimas iš naujų bendrovių.

„Oligopolinės rinkos ženklų tikrai neįžvelgiame, priešingai – akivaizdu, kad konkurencija finansinių paslaugų sektoriuje tik auga. Ir šioje konkurencinėje kovoje dalyvauja ne tik tradiciniai bankai – į rinką aktyviai įsilieja elektroninės pinigų ir mokėjimo įstaigos, tarpusavio skolinimo platformos, kitų modernių finansinių paslaugų teikėjai“, – teigia D.Priede.

Anot jos, konkurencija verčia prisitaikyti – „Citadele“ pasiūlė galimybę tapti banko klientu net neatvykus į banką, o internetu, bankas siūlo naujas paslaugas, tokias kaip mikro-paskolos smulkiajam verslui, klientų aptarnavimui pasitelkia pašto „PayPost“ skyrius. Ji vertina, kad Baltijos šalyse su esamais rinkos dalyviais galėtų konkuruoti didelį inovacijų ir skaitmeninių technologijų potencialą turintys finansinių paslaugų tiekėjai, siūlantys patogumą, greitį ir netradicinius sprendimus klientams.

„Augančios konkurencijos tikrai nebijome – ji kaip tik atveria mūsų bankui dar daugiau galimybių Lietuvos rinkoje“, – tikina D.Priede ir pažymi, kad lankstumas leidžia sparčiai auginti banką.

Pelnus lėmė ekonomika

„Citadele“ banko vadovė nelygintų Lietuvos bankų veiklos rezultatų su Europa.

„Bankų veiklos rezultatus skirtingose šalyse lemia daug faktorių, tokių kaip bankų veiklos monitoringas, reguliavimas, konkrečioje šalyje mokami mokesčiai, darbo jėgos kaina, paslaugų paklausa ir kiti veiksniai, kurie skirtingose šalyse yra skirtingi ir gali daryti skirtingą įtaką bankų pelningumui“, – sako D.Priede.

Anot jos, lyginant su daugeliu ES šalių, bankininkystė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra gana jauna, tačiau labai pažangi bei išsivysčiusi ir bankų skaitmenizacijos tendencija vis auga. Ji pastebi tendenciją, kad bankai Baltijos šalyse buvo susitelkę į optimizaciją – mažino padalinių skaičių, paslaugas kėlė į internetą.

„Lietuvos bankų pelningumą lemia ir makroekonominės priežastys. BVP prieaugis Lietuvoje pernai buvo maždaug trečdaliu didesnis nei visoje euro zonoje, šiais metais prognozuojamas dar spartesnis mūsų šalies ekonomikos augimas“, – sako D.Priede.

Ji vertina, kad didėjantys atlyginimai ir gerėjantys vartotojų bei verslo lūkesčiai praėjusiais metais prisidėjo prie itin spartaus skolinimo apimčių augimo, o išaugusios palūkanų pajamos savo ruožtu didino bankinio sektoriaus pelną.

„Be to, įsibėgėja verslo ir viešojo sektorių projektų finansavimo apimtys iš šio periodo ES struktūrinių fondų investicijų – projektų kofinansavimo procese aktyviai dalyvauja ir Lietuvos bankai“, – pažymi Latvijos banko padalinio Lietuvoje vadovė.

Komentarai (27)