Lietuvos bankų pelnas kone didžiausias visame žemyne: nejaugi gyventojai tampa melžiamomis karvėmis?

Tegul paima 10 metų vidurkį, tada galės priešingą skambią antraštę uždėti.

Koks yra 10metų vidurkis?

Koks tikslas, kad aš parašyčiau, jei vis tiek prasidės vėmimas? Eikit ir susiskaičiuokit. Faktą iškėliau. P.S. pasakysiu tik tiek, Swedbank'ui Lietuva buvo antra nuo galo pagal pelningumą nuo pajamų. Prastesnis pelningumo rodiklis tik Norvegijoje, kur dėl kronos kritimo patyrė 21% nuostolį lyginant su pajamom. Lyginant pagal turtą, Latvija ir Estija daug pelningesnė Swedbank, tik jau nebelenkia mūsų Švedija. Kodėl? Todėl, kad Švedijoje finansų rinka daug stabilesnė, jinai daugiau nei 2x senesnė. (čia viskas apie 2016 metus) Taip pat Švedijai nereikia atidirbinėti už šimtamilijoninius nuostolius 2008 metais.

"Koks tikslas, kad aš parašyčiau, jei vis tiek prasidės vėmimas? Eikit ir susiskaičiuokit. Faktą iškėliau." Tipinis... pasakyta tik tam, kad pasakyti. Jeigu faktas neparemiamas pavyzdžiais ar įrodymais - jis ne faktas, o blevyzgos...

Atsiversk Swedbank metinę ataskaitą 2016 metų, 7 lentelė ir pasilygink tik vieno banko, kuris vienas didžiausių Lietuvoje skaičius. Ar ir tiek nesugebi? Tipinis runkelis esi. O palyginamąją analizę, be skaičių, jau padariau. Bet pats ir tokie kaip tu rėkauja nesąmones, o po to dar turi kiti pulti paneiginėti kiekvieną sugalvotą melą ir nesąmonė, o pasekmių už melo skleidimą ir visuomenės kiršinimą - jokių.

Čia kaip su atlyginimų viešinimų straipsniais. Kai paima vieno mėnesio atlyginimus kai išmokėjo priedus ir rėkia, kaip toje įmonėje daug uždirbama. O kad visus likusius 11 mėnesių minimumas, niekam neįdomu. Nes įmonių su minimumas yra labai daug.

Visi kurie yra nepatenkinti banku dominavimu ir ju pelnais, dabar jau turi (siokia tokia) alternatyva-bitcoin. Jei naudoji bitcoin-esi uz sistemos ribu. Neskatinu i btc investuot, tik sakau, yra alternatyva esamai bankinei sistemai.

Arba kaip rėkiama, kad net Lenkijoje kuras pigesnis, parėkiama 6-9 mėnesius, o po to tyli 3-5 metus, kad Lietuvoje kuras iki 15% pigiau, nei Lenkijoje.

Immrtallt ar tai reiskia kad bankai normalu pelno mokesti susimokes, ar vel mokes 3000 eur uz metus nes matai jie matai i minusa vare 1995 metais? Bankus isvis reik smaugt kuo labiau, kad atsoktu fantazijos uz kiekviena suda lupt pinigus ir gale metu paverkus kokie blogi metai nemoket mokesciu, o paskui skelbtis kad 80% didesni pelnai nei pernai metais. Bankam isvis jokiu mokestiniu lengvatu neturi but. Bankas yra istaiga dirbanti su finansais ir jeigu nemoki tvarkytis su savo finansais tai kraukis tases ir vaziuok i anglija vistu lupt.

O kas pasikeitė? Juk dar visai neseniai toks entuziastiškas buvai BTC atžvilgiu

Kai sakau, kad neskatinu investuot kitus, nereikia, kad ta pati taikau sau. Plius galima btc naudot mokejimas, i ji neinvestuojant. Kam istikruju idomu btc-manes patys paklausia, tiems kuriems neidomu jau viska esu sakes.

Skaičiau laikraštį, kad Lenkija įvedusi bankams apyvartos mokestį ir mokesčius ten jie moka nuo apyvartos dydžio, mano galva tai pilnai tenkintų eilinius vartotojus, samdomus darbininkus. Dar manau reikėtų valstybinio banko kuris nesiektų pelno, o dirbtų žmonėms, pigios paskolos, valiutų konvertacijos, pavedimai. Bankas su valstybės ryšiais imtų paskolas už nulines palūkanas ir jas žarstyttų atsakingiems piliečiams. Rezultate pinigai pasilieka Lietuvoje ir nereiia mokėti beprotiškų palūkanų

Taip, kurkime mokesčius pagal gyventojų nuotaikas. Tiesa, sumokės tai tie patys gyventojai tuos mokesčius. Vietoje 1.6% vidutinės maržos pakels bent iki 1.84%, jei įves 15% apyvartos mokesčio ir būsim kaip debilai. Valstybinio banko? Nu tik nebūk durnas. Trūksta dar valstybinių įstaigų, kurios efektyviai valdo milijardinį kapitalą su šimtamilijoniais nuostoliais metai iš metų? Trūksta "politikų" su pilimis, nors uždirba viso labo tik 3,000€, nes iš valstybinio banko gauna neribotus kiekius? Privatūs bankai dirba Lietuvoje gerai, palūkanos mažos. Ko dar nori? Nemokamų pinigų? Tokių nebūna.

Būna nemokamų pinigų, pvz. Kinijoje neigiamos palūkanos, o geriau pakapsčius ir daugiau šalių atrastume. O ką ar jie blogai tvarkosi? Ten korumpuotus politikus "sodina ant kuolo". ECB irgi gali mažinti visokius euriborus iki neigiamų, jei ekonomika neaugs kiek reikia.

bahuriux, neigiamos palūkanos vartotojams susidaro labai retai ir tai labai pavojinga. Kinijoje korumpuotus, kurie neklauso partijos tik "ant kuolo" sodina, pati partija ir viršūnės labai ir net labai korumpuotos. Toliau, klientams labai retai pavyksta gauti už neigiamas palūkanas paskolą, nes taikomos maržos. Marža turi dengti banko rizikas, kaštus ir finansavimo kaštus. Kokias rizikas patiria bankas? Pvz., duoda būsto paskolą šimtui asmenų, visi atrinkti, visi perka atrodo patrauklų būstą, bet kad 1/100 žus per 30 metų beveik faktas. To neatrinksi. Draudimas gali sumažinti riziką, bet šiuo metu nebeprivalomas draudimas. O ir draudimas ne visais atvejais galios. Toliau, pinigų kaina nuolat svyruoja ir nėra taip, kad bankas visada gali prieiti prie euribor'o skolintis už neigiamas palūkanas. Toliau, bankai turi reikalavimus, kokia kapitalo dalis turi būti nuosava, berods 15% dabar Lietuvoje turi būti (tikslingai netikrinau jau keletą metų), tai reiškia, kad nuo paskolų portfelio, mažiausiai 15% turi savo pinigų įmerkti į banką, ne indėlių. Už kiek dėsi pinigus į įmonę, kuri gali bankrutuoti? Aš be 8% grąžos net į aukščiausiu reitingu vertinamą ir perspektyvią įmonę nedėčiau, o tai jau 1.2% grąža nuo kapitalo. Tada dar prisideda rizikos, kad Euribor'as pakils greičiau ir kurį laiką turėsi nuostolius, kad paskolos negrąžins, kad ištiks NT krizė. Žinoma, labai maža tikimybė yra, turbūt <0.01% karo. Priedo prisideda visokiausi reguliaciniai šokai, išorės veiksniai. Ir dažnai žmonės pamiršta, kad bankas turi mokėti ir indėlių draudimą, tai yra nuo visų pinigų banke, iki 100,000€ per sąskaitą, bankas turi mokėti 0.25% per metus. Tai yra jei jo surinkti indėliai 10 milijardų eurų, mokės 2.5 milijono eurų per metus vien už tai. O apie nurašymus atėjus krizei, gal net nekalbam, nurašymai buvo šimtais milijonų. Po to sekė keli metai su minimaliu nuostoliu. Visą tai padengti privalai gerais laikais, kitu atveju, tai nuostolingas verslas ir nėra prasmės jo daryti. O ką darytų atėjęs valstybinis bankas? Kas spaus dirbti NENUOSTOLINGAI, ką jau kalbėti apie tai, kad išlaikyti minimalų pelną, kad ir 0.5% vidutiniškai? Kas apsaugos nuo to, kad pinigus saviems pradės mėtyti, ir ką sugebės valstybinis bankas daryti efektyviau nei privatus? Atsirinks geriau mokius klientus? Privatūs tai puikiai daro. Padalins pinigų plačiau? Padalino 2006-2007, po to sekė šimtamilijoniai nurašymai. Šito norisi? Tada šiuos nuostolius turės padengti mokūs klientai ir teks kelti maržą, kad būt nenuostolingais ilgu laikotarpiu. Pakels maržą, visi refinansuos paskolas pas privačius, kurie efektyviau valdys portfelį. Beje, kokia prasmė kaupti pinigus valstybiniame banke? Pasiūlys didesnes palūkanas? Jei palūkanos bus didesnės - jų marža bus didesnė nei SEB, Swedbank ar DNB. Pasiūlys nemokamus pavedimus? Paysera siūlo. Pasiūlys išsigryninimą nemokamai? O bankas iš ko tada išlaikys bankomatų tinklą? Reikia bent 3,000 bankomatų, kiekvienas bent 30,000€ + jų aptarnavimas. Iš valstybinių bankų naudos jokios nebūtų. Kaip apie valstybinį banką galėtume galvoti tik geresniam valstybės skolos valdymui, tai yra nei įmonėm, nei privatiem asmenim neskolina, tik valdo valstybės skolą, praplėčia obligacijų leidimą ir supirkimą. Populiarina skolinimą valstybei. Čia galiu sutikti, kad reikia plėtros ir tvarkos, bet ne kad valstybė pradėtų fiziniams ir juridiniams asmenims skolinti. Išimtys nebent juridiniams asmenims būtų galima tam tikroms sritims, kai norima paspartinti plėtrą, pvz atsinaujinanti, elektromobilių tinklo plėtimas ar aukštos pridėtinės vertės įmonių kūrimas.

Marža grubiai tariant yra banko pajamos. Finansavimo kaštus dengia klientas, nes pridedamas EURIBOR'as ir pan.

obulgas, panašu nelabai supranti kas yra atidėjimai. Atidėjimas, tai skolų nurašymas, kad jau jų negrąžins. Tą turi visos įmonės, jei tik pardavinėja skolon ar perveda pinigus avansu, ar yra produkcija, kuri sugenda. Pvz., ūkininkas auginantis viščiukus mėsai. Sugedo vėdinimo įranga ir išdvėsė visi viščiukai gruodžio 30 dieną. Visi pinigai sukišti į viščiukus tampa nuostolis. Tai yra tas pats, tik fizinėje formoje, ką patiria bankas, ir nuo to ūkininkas (jei UAB registruotas) nemoka pelno mokesčio tol, kol pasidengia nuostolius iš pelno. Tačiau, tik spėjo nurašyti sausio 2d bet, ir dvėselėnos nespėjo sunaikinti, jam pasiūlo koks žuvų pašaro gamintojas nupirkti visą dvėselėną už 1/4 rinkos kainos, jei tai būtų skerdiena. Ūkininkas parduoda ir dabar jau visos pajamos bus grynas pelnas ir nuo viso pardavimo techniškai turi mokėti pelno mokestį. TAČIAU, jis turi sukauptą nuostolį iš pernai metų X, o pelnas jo siekia tik 0.25x, realiai vis dar sėdi 0.75x nuostoloyje. Jei tu padarai atidėjimą, ir nuostolis bus mažesnis - darai dar "atidėjimus" arba fiksuoji nuostolį parduodamas visa tai trečiai šaliai, kuri per anstolius bando atgauti pinigų dalį. Parduodi dažniausiai už 25% portfelio vertės (parduoda dažniausiai tada jau ne po vieną blogą skolą, o dideliais neskaidomais portfeliai). Jei visgi atidėjimas buvo didesnis nei realiai negrąžinančių paskolas - reiškia tavo pelnas būna didesnis ir susimoki pelno mokestį, tiek kad nukeli jo mokėjimą metais į priekį. Taigi, su atidėjimais išvengti pelno mokesčio negali, gali tik jį paslinkti į priekį ir atgal. Bet jei tai darysi didelėm sumom ir akivaizdžiai, kai tam nėra priežasties - tada jau gali pripaišyti buhalterijos klastojimą siekiant išvengti mokesčių. Už tai gresia ir kalėjimas. Problema su bankais tai, kad žmonės nesugeba suprasti, kad bankui pinigai yra prekė, kurią jie perka ir parduoda. Prekė, kuria reikia tinkamai rūpintis ir "sandėliuoti" bei patirti kartu kaštus. Taip pat prekė, kurią ne visada gali parduoti ir su labai ilgu atsiskaitymo atidėjimu. Negana to, tiekėjas dar bet kada gali savo prekes atsiimti, net neperspėjęs, taip sukurdamas dar daugiau problemų. Iš esmės, bankinis sektorius labai įdomus ir sudėtingas bei turbūt daugiau nei 95% banko darbuotojų net nesupranta, kaip iš tikrųjų veikia bankas. Tas pats pinigų multiplikatoriaus efektas, turbūt 9 iš 10, jei ne 99 iš 100 pasakytų, kad šito naudą pasiima bankas ir kad bankas tai valdo. Iš tikrųjų, tai pinigų multiplikatoriaus efektą tik šiek tiek valdo centrinis bankas, toliau priklauso nuo kultūros ir technologijų. Naudą gauna šalies ekonomika, bankai tą naudą gauna tik tiek, kiek dėl to paspartėja šalies ūkio augimas. Euribor'as pridedamas, bet Euribor'as yra indeksas vidutinių palūkanų, ne realūs banko finansavimo kaštai. Kaip jau rašiau, banko tam tikra dalis, nustatoma centrinio banko, turi būti finansuojama iš nuosavo kapitalo. Taip pat bankas pinigus susirenka iš indėlių. Lietuvoje dar nemačiau indėlių su neigiamom palūkanom, o kaip jau rašiau, net jei bankas jokių palūkanų nemoka, net nuo einamojoje sąskaitoje esančių pinigų vidutiniškai per metus sumokama 0.25%, kas yra 25 milijonai eurų, jei bankas turi 10 milijardų indelių (viso berods buvo virš 35 milijardų indėlių, tai ~75 milijonų eurų metams visai bankinei sistemai kainuoja draudimas). Tikrai nėra taip, kad bankas gali pasiimti trilijoną iš kažko ir už tai per metus gauti 0.5% palūkanų, nes pasiėmė pinigus ir palūkanos neigiamos.

side note, immortallt siandien laisvadienis? Ar visas sitas litanijas is darbo parasei? Manau, kad as jau daug sudo malu ofise, bet tiek rasyt negaleciau. Zodziu, silta vietele turi