Lietuvos bankų pelnas kone didžiausias visame žemyne: nejaugi gyventojai tampa melžiamomis karvėmis?

Litanijoms yra pietų pertrauka.

As nelabai suprantu, kuo bankas rizikuoja duodamas paskola bustui? Yra pvz bustas uz 50k euru, jam daromas turto vertinimas, ar jis tiek vertas, dar klientas inesa savo dali, tai yra 5-10k euru, reiskia klientas skolingas 40-45k euru + palukanos, cia neskaiciuojant, kad bankas uz sutarties pasirasyma pasiema kelis simtais, nes tik palukanu neuztenka. Ir tarkim po metu klientas paeme ir numire. Nu ir kas? Bankas jau yra gaves 5-10k euru, parduoda busta ir atsiema visus pinigus. O zinant kad pas mus bustai kaip antikvariniai daiktais, su amziumi brangsta, tai nesuprantu kurioje vietoje bankas eina i minusa? Jeigu zmogus mirs po 20 metu, tai jis bus jau ismokejes 66% paskolos, bustas tiek nenuvertes, nebent visi butu emigrave, nors kai kuriuose mazesniuose miesteliuose jau irgi pradejo kilti busto kainos, because fuck logic

Bankui būstas nereikalingas, bankui reikalingas pinigų srautas. Nu įsivaizduok, batsiūvys pasiuvo batus klientui pagal užsakymą, jis visgi ėmė juos ir grąžino, kas batsiuviui iš tų batų? Gali jis juos parduoti. Jei klientas atsiras, bet jam reikia tada užsiiminėti ne pagrindine veikla. Arba atiduoda kažkam kitam parduoti, ką ir daro bankai. Jie atiduoda butą parduoti kitiems - iškart prarandama 5-10% vertės ant komisinių ir sutarčių. Taip pat dar neaišku ar buto šeimininkas nenugyveno, o taip dažnai pasitaiko. Ir svarbiausias faktorius, būsto vertė tai kinta, ir ne visada į viršutinę pusę. Jei žmogus mirs po 20 metų, tai greičiausiai bankui rizika minimali, bet jinai visada išleika ir jinai įtraukiama. Žinoma, tai prisideda iki 0.05% maržos, bet blogiau bankui yra, kai yra mažametis viakas ir tėvai praranda darbą ar patiria kažkokią traumą ir tampa neįgalūs, iškeldinti negali, o mokėti kažkam tenka. O realiai tai sumoka kiti bankų klientai. Kaip jau sakiau, banko nuosavo kapitalo reikalavimas prisideda daugiausia prie maržos dydžio. Tada jau šalies ir asmeninės rizikos. To išvengti neįmanoma. Galima tik sumažinti su draudimu ar valstybės garantijomis. Pelno marža nuo banko pajamų (pajamos, tai palūkanos už paskolas, ne grąžinama paskolos dalis, ir tikrai ne indėliai) yra mizeris ir retai kada siekia 10%. Ar dėtum pinigus ten, kur per 10 metų bankrutavo 2/6 didesnių bankų Lietuvoje už 10% palūkanas? Kažkaip man nepakankama grąža tokiai rizikai. P.S. esu dirbęs draudime, ir pasakojo vadovė, kad kartą apdraudė klientą gyvybės draudimu. Suma nebuvo įspūdinga, bet pakankama jo šeimai pusmetį gyventi nekvaršinant galvos. Tą pačią savaitę jį partrenkė mašina perėjoje. Taip kad niekas niekada nežinom, kada gali baigtis mūsų gyvenimas. Bet kokia finansinė institucija tai privalo įtraukti į kaštus.

Dar yra toks dalykas, kaip šalies saugumas. Niekas nesiginčyja dėl privačių bendrovių darbo efektyvumo. Ir kuo privačių bendrovių daugiau, tuo šaliai geriau užtikrinant bendrą paslaugų kokybę. O bet tačiau, paradoksas tame, kad atseit Lietuvos privačių bankų savininkai yra ne privatūs asmenys o valstybė kaimynė. Ką tai reiškia? Ogi, kai viskas gerai, lyg ir viskas gerai. Tačiau prasidėjus finansų krizei Švedijos valstybė savo finansus gelbėjo pabaltijiečių "babkėmis". "O jūs ten laikykitės kaip nors" ieškodami kas jums nabagams tarptautinėje rinkoje paskolins už milžiniškas palūkanas. O kodėl nepasiskolinus iš savų žmogelių? Ogi visų LT indėlininkų pinigėliai guli švedų seifuose. Argi ne taip buvo? Ir kitas klausimas, kaip toje pačioje Švedijoje bankai priklauso valstybei ir dirba efektyviai ir pelningai? Dar vienas klausimas įstatymų leidėjams ir Vasiliauskui, kodėl, kai tu neįgalus kontroliuoti valstybės finansų sektoriaus, leidi įstatymus palankius kitų valstybių kontroliuojamų bankų interesams? Planuojama vėl apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, atseit, tai sumažins šešėlį. Čia tas pats būtų, jei išleistų įstatymą apribojanti naudotis malkomis, nes dujomis šildytis pigiau. Įdomu, kai nebeliktų malkų, kiek mokėtume už Gaspromines dujas žiema? Aiškų, kurį laiką galėtume jas gauti pigiau nei kaimynams, ypač, jei liežuvis būtų švelnus laižant rytų kaimynės užpakalį. Nepriklausomybė ir saugumas brangiai kainuoja. Bet dar daugiau gali kainuoti neinvestavus į tai.

Taspac, nereikia meluoti, tiek Swedbank, tiek SEB skandinavijos pinigų Baltijos rinkose liko gerokai daugiau, nei iš Baltijos šalių patraukė pas save. Ir kaip tik teko būti Norvegijoje tuo metu, būtent tokiais pačiais kaltinimais mėtėsi ant DNB, kad jie vietoje to, kad tvarkytų savo motininę rinką, pinigus metė Baltijos šalims gelbėti. Indėlininkai pinigus bet kada galėjo atsiimti, bet kurią akimirką. Bet mokėjo geras palūkanas ir niekas to nenorėjo daryti. Ir koks idiotas skolins valstybei pigia, kai indėliuose palūkanos buvo 9%. Skolinti pigiau - yra tas pats, kas atiduoti savo pinigus. O obligacijas perkant, dar ir likvidumo problemų patiri + komisiniai. Em, o koks švedų bankas yra valstybinis? O kada aš sakiau, kad dabartiniai valdžioje su protu nesusipykę? Ir Vasiliauskas įstatymų neleidžia. Ir kuo tai susiję su valstybiniu banku? Ar jau pritrūkai argumentų, tai pradėsim kalbėti apie konservavimą?

Mielas plubksnos b(t)roli, metė pinigus 2010 m., kai krize Švedijoje buvo suvaldyta ir reikėjo atgauti savo įtaką Baltijos valstybėse. Ir nemaišyk, metė pinigus tikrai ne Baltijos valstybėms, o savo padaliniams šiose valstybėse gelbėti. O kodėl reikėjo tai daryti? Ogi dėl krizės metu vykdytos fiskalinės politikos. Prasidėjus jai, bankai paskolų praktiškai nebedavė, nes pinigai darbavosi Švedijoje. Lietuvos ekonomikai sudavė gera nokdauną. Gal tuo metu dirbai draudime ir keista, kad nežinojai, jog bankrutavo šimtai įmonių dėl apivartinių trūkumo. Iki to laiko, buvo peršama mintis, kad visas verslas turi būti kuriamas iš skolintų lėšų. Tad reta įmonė dirbo su savu kapitalu. Užsukus kreditavimo kranelį, baigėsi ir apyvartiniai. Pasakyk, kai reikia užsipirkti prekių ar žaliavų, jei neturi lėšų? Juolab dar ir dividentai iš praeitų paskolų. Pasiskaityk tuometę spaudą, kai rodos solidžiai įmonei pradelsus kelias dienas mokėjimus, jos vartus užblokuodavo apsauginiai neišleisdami transporto. Kaip tokiai įmonei dirbti? Bankrotas garantuotas. Tuo metu, kurie buvo įsiskolinę, getai prisimena kai bankai reketavo įkeisti papildomą turtą. Apskritai, tuometė bankų veikla priminė 90-uosius. Švedijoje valstybė valdo bankus per valstybinę eksporto kreditavimo bendrovę. Pasidomėk, tikiuosi skaityti moki. Nors su teksto suvokimu tau sunkoka, nes aš nerašiau, kad Vasiliauskas tiesiogiai leidžia įstatymus.

Pirma, visuomet daugiau pinigų Swedbank ir SEB buvo atnešę į Lietuvą. Dalį pinigų atsiėmė, bet dalį. Nereikia meluoti. Taip pat, net jei nebūtų atsiėmę pinigų, nuo to niekas nebūtų pasikeitę. Netrūko pinigų paskoloms. Niekas jų dalinti nenorėjo, nes rizika buvo didelė. Niekas nepiršo niekada, kad verslas turi eiti iš skolintų, tik patys "viarslininkai", kurių apetitas buvo didelis, o rizikos nevaldė. Spaudą skaityti, tas pats kas bobų klausyti. Tai tau su teksto suvokimu sudėtinga, čia tu mėtaisi kaltinimais, o po to jau išsukinėji, kad jau nesakei. Tai kam jį iš viso kiši? Tai koks Švedijoje bankas valstybinis? Ar jau tik viena programa yra, kurią tvarko per valstybinę įstaigą. Ir trolių čia daug, bet kažkaip ne aš čia kaltinimais tuščiais mėtausi ir nesąmones apie valstybinius bankus kliedžiu.