XXI a. koncentracijos stovyklos - ką tik gimę vaikai šeriami šunims, o nubaustuosius akmenimis užmėto giminaičiai (2)
Aštrėjanti įtampa dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės, vėl atkreipia dėmesį į žmogaus teises šioje šalyje. Pats terminas „žmogaus teisės“ yra sunkiai suderinamas su Šiaurės Korėjos kasdienybe. Nauji liudijimai atskleidė, kas vyksta Šiaurės Korėjos kalėjimų stovyklose - moterims ten išgyventi labai sunku.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiose stovyklose užauga ištisos kartos - nuteistieji, kurie kaltais pripažįstami dažnai dėl politinių nusikaltimų, čia susilaukia vaikų ir juos užaugina siaubingomis sąlygomis. Visi turi dirbti nuo ryto iki vakaro labai sunkius fizinius darbus, kurie dažnai taip išsekina žmones, kad šie miršta tiesiog laukuose ar kasyklose. Visgi, kai kuriems iš šių stovyklų pavyksta išeiti gyviems. Pavyzdžiui, 29 metų Park Ju-yong, kuri 20 metų augo tokioje darbo stovykloje, išėjęs sugebėjo pabėgti į Pietų Korėją ir dabar atskleidė baisią tų vietų kasdienybę.
Ju-yong pasakoja, kad stovyklas prižiūrintys kariai dažnai piktnaudžiauja savo galiomis ir seksualiai išnaudoja moteris. Kalinės yra prievartaujamos ir mušamos. Dažnai jos pačios sutinka teikti seksualines paslaugas mainais į geresnę priežiūrą ar lengvesnius darbus. Tai patvirtina ir Šiaurės Korėjos dezertyras , kadaise saugojęs tokią stovyklą. Ahn Myeong-cheol neatsakė, ar pats taip padėdavo kaliniams, tačiau teigė, kad moterys dažnai siūlydavo savo kūnus siekdamos išgyventi. Tačiau išnaudojamos moterys visomis išgalėmis stengiasi nepastoti, nes tos, kurios laukiasi vaikų nuo savo prižiūrėtojų yra paprasčiausiai nužudomos.
Park Ju-yong teigimu, stovyklių prižiūrėtojai nenori susilaukti aukštesnių pareigūnų nemalonės, todėl nėščias moteris išsiveda kažkur už stovyklos ribų ir jas nužudo. Neretai žudomos ir ką tik pagimdžiusios moterys. Ju-yong teigia, kad stovykloje buvo žinoma, kad nuo prižiūrinčio personalo gimę vaikai būdavo iš karto nužudomi ir sušeriami sarginiams šunims.
Aišku, už tokį elgesį stovyklų prižiūrėtojai yra baudžiami - jie gali būti pašalinami iš užimamų pareigų. Park Ju-yong papasakojo ir daugiau baisybių. Jis teigė ne kartą tapęs viešos egzekucijos liudininku. Pačios žiauriausios bausmės būdavo įvykdomos artimųjų rankomis. Pavyzdžiui, prasikaltęs žmogus būdavo užmėtomas akmenimis - tai turėdavo atlikti giminaičiai, kurie būdavo spaudžiami, kad patys bijotų dėl savo gyvybės. Iš kur tose stovyklose yra giminaičių? Nes už vieno žmogaus nusižengimą į stovyklas patenka ištisos šeimos. Park Ju-yong dar visai vaikas į vieną tokių koncentracijos stovyklų pateko dėl to, kad jo dėdė buvo apkaltintas įvykdęs politinį nusikaltimą.
Park Ju-yong gyveno dviejose koncentracijos stovyklose. Užmėtymas akmenimis ir prievartavimai buvo vienas iš baisiausių dalykų, kurį jis matė savo akimis. Tačiau kiti liudininkai pasakoja ir apie kanibalizmą, vaikų išnaudojimą, egzekucijas pjudant šunimis ir kitas baisias bausmes.