Įspėja dyzelinių automobilių vairuotojus: toks taupumas žiemą baigiasi didelėmis problemomis (2)
Iš pietinės Europos dalies grįžtantys lietuviai turėtų atidžiai sekti orų prognozes ir gimtojoje šalyje greitai pripildyti baką žieminio dyzelino. Tai galioja ir bakus ne degalinių tinkluose pildantiems vairuotojams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atšalus orams būtinai atsiranda automobilių, kurių varikliai dirba netolygiai, sunkiai užsiveda arba visai neužsiveda.
Dažniausiai kaltas būna išsikrovęs akumuliatorius arba netinkami degalai, ypatingai jei tai – dyzelinis automobilis.
„Patikimos Lietuvos degalinės dar pernai rudenį savo talpas užpildė arktiniu dyzelinu, tačiau nerimą kelia tendencija, kad nesąžiningi pardavėjai naudojasi žmonių pasitikėjimu ir noru pasirūpinti savo automobiliu.
Tie pardavėjai, kurie žemoms temperatūroms atsparų dyzeliną maišo su vasariniu ar pereinamojo laikotarpio dyzelinu ir naudoja suklastotus kokybės pažymėjimus vairuotojus įsuka į labai rizikingą žaidimą, kuriame jie gali patirti tūkstantinių nuostolių“, – teigia „Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis.
Jo teigimu, kelių laipsnių minusas dyzeliniams automobiliams anaiptol nėra kritinis.
Taupydami rizikuoja
Tačiau sinoptikai prognozuoja, kad sausio pabaigoje turėtų smarkiai atšalti, o vasaris taip pat prognozuojamas itin žiemiškas. Tikėtina, kad būtent tuomet ir pasimatys tikrasis problemų mastas.
Lietuvoje du iš trijų automobilių turi dyzelinius variklius, o jei degalai nėra pritaikyti žemoms temperatūroms, veikiami šalčio jie keičia struktūrą, sutirštėja ir gali užkimšti filtrą, sugadinti kuro siurblį, degalų purkštukus ar variklį. Būtent tai lemia pačius didžiausius nuostolius.
„Iš to, kad būtent žiemą mūsų degalinių tinkle itin juntamai padaugėja klientų, nusivylusių nesąžiningų pardavėjų degalų kokybe, matome, kad problema tikrai yra.
Tie vairuotojai, kurie galvoja, kad visi degalai yra vienodi, savo pasirinkimą grindžia tik kaina ir skaičiuoja, kad sutaupo keletą centų nuo litro degalų.
Deja, vairuotojai „iš akies“ niekaip negali patikrinti, ar arktiniu vadinamas dyzelinas iš tiesų yra arktinis, ar tai įvairių dyzelino klasių kokteilis – tai tampa pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimu“, – sako I. Klimaitis.
Pilami priedai nepadės
Geras žieminis dyzelinas, kuriame nėra biodegalų dalies, gaminamas naftos produktų gamyklose.
Jokie atsparumą šalčiui didinantys degalų priedai, naudojami kartu su vasariniu ar „pereinamosios“ klasės dyzelinu, negali atstoti tikro arktinio dyzelino.
„Šylantis klimatas lemia ne nuolatinį šiltą orą, o orų kraštutinumus. Mes turėjome anomaliai šiltus orus, Sacharos dykumoje iškrito sniegas, o Europa kentėjo nuo audrų.
Oro ir temperatūrų netikėtumai su laiku didins ne tik pačių vairuotojų atsakomybę, bet ir netoleranciją pardavėjų nesąžiningumui, kuris jiems gali daug kainuoti“, – sako degalų kategorijos vadovas.
„Regitros“ duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje registruotų dyzelinių automobilių skaičius priartėjo prie 912 tūkst.
