To dar nėra buvę - pirmą kartą istorijoje valstybės vadovą bandyta nužudyti dronais: kaip viskas vyko, kaip nuo to apsisaugoti ir kas laukia ateityje? (Video) ()
Skraidančius aparatus gali įsigyti kas tik nori. Norint įvykdyti pasikėsinimą, pakanka 12 metų berniuko lygio supratimo apie techniką
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praeitą savaitę pasikėsinimo taikiniu tapo Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro. Tai – unikalus atvejas: pirmą kartą istorijoje valstybės vadovą bandyta nužudyti dronais – bepiločiai aparatai nešį po kilogramą C-4 ir turėjo sprogti greta Maduro, jam sakant kalbą. Ekspertai tvirtina, kad ateityje tokių istorijų tik daugės. Juk droną įsigyti gali kas tik nori, o apsaugos nuo jų priemonės nelabai efektyvios.
Šeštadienį Nicolás Maduro pasirodė Karakase vykusiame Nacionalinės bolivariškosios gvardijos sukūrimo skirtame parade. Venesuelos prezidentas su aukso grandine ant kaklo lojaliai auditorijai – kariškiams – kalbėjo visus šalies gyventojus jaudinančiomis temomis: sunkią ekonomikos būklę, gyventojų aprūpinimo maistu ir vaistais problemas ir iš to kylančią masinę migraciją. „Tikime, kad ši šalis pasieks gerų rezultatų. Atėjo [Venesuelos] ekonomikos atgimimo valanda“, – optimistišku balsu pasakė Maduro.
Po akimirkos nugriaudėjo sprogimas. Vienas iš greta Venesuelos lyderio stovėjusių generolų pasilenkė. Pirmoji šalies ledi Cilia Flores įsikibo į Aukščiausiojo teismo pirmininko ranką. Maduro asmens sargybiniai uždengė jį dideliais juodais kevlariniais skydais. Kolonomis stovėję kariškiai išsilakstė į visas puses.
Kaip vėliau paaiškėjo, pasikėsinimas į prezidentą (jis nenukentėjo, tačiau buvo sužeisti septyni kariškiai) surengtas, naudojant dronus – jie iki valstybės lyderio nepriskrido ir sprogo ore. Venesuelos valdžia tvirtino, kad tai buvo du bepiločiai skraidantys aparatai DJI M600, nešantys po kilogramą C4. Šie heksakopteriai (tai yra, aparatai su šešiais propeleriais) dažniausiai naudojami profesionaliam fotografavimui ir filmavimui, nes pakelia sunkią aparatūrą. Tačiau istorijoje jie tikrai bus pažymėti kaip dronai, kuriais pirmą kartą pasikėsinta į šalies vadovą.
DJI M600 galima nusipirkti daugelyje specializuotų parduotuvių; perkant, nereikia jokių leidimų. „Barjerai taip sumažėjo, kad bet kas, turintis pakankamai pinigų ir dvylikamečio berniuko technines žinias, gali surengti tokį pasikėsinimą“, – sako Colinas Clarkas, RAND korporacijos tarptautinio saugumo analitikas.
Paprastų bepiločių aparatų panaudojimo kariniais tikslais idėja nėra nauja. 2014 metais tuo užsiėmė ISIS teroristai – jie modifikavo nebrangius kvadrakopterius, kad galėtų jais mėtyti nedidelius rankinių granatsvaidžių užtaisus. Bepiločius aparatus teroristai naudojo ir žvalgybai bei priešininko pozicijų stebėjimui. O 2015 metais bedarbis japonas Yasuo Yamamoto droną, nešantį smėlio pavyzdžius, paimtus netoli nuo Fukušimos, nuleido ant pastato, kuriame yra šalies premjero Shinzō Abe biuras, stogo. Niekas nenukentėjo, o smėlio spinduliavo maždaug tiek, kiek gaunama, darant rentgenogramą. Jei dronas būtų nešęs ir sprogmenį, veikiausiai jam būtų pavykę numesti ir jį.
Dronus teoriškai galima naudoti labai daug kam: narkotikų, ginklų gabenimui, kuriant liepsnojančius liepsnosvaidžius ar tureles. Viskas priklauso nuo skraidančio aparato savininko fantazijos. Ir tokios „modifikacijos“ – tik dar vienas priemonių pristatymo be žmogaus dalyvavimo istorijos vingis: kol nebuvo autonominių mechaninių priemonių, sprogmenų nešiojimui naudoti gyvūnai – pavyzdžiui, šunys.
Teksaso valstijos universiteto Ostine docentas Toddas Humphreysas sako, kad didėjant dronų efektyvumui ir dėl to, kad juos sunku sustabdyti, jie taps pagrindiniu instrumentu revoliucionierių rankose. „Apsaugoti valstybės nuo sprogmenimis ginkluoto mažo drono kur kas sudėtingiau, nei tokį droną sukurti“, – dėsto jis.
Apsaugos nuo dronų technologijų yra nemažai, jos skirstomos į aktyvias ir pasyvias. Pirmosioms galima priskirti viską, kuo dronus galima numušti: raketas, kulkas, tinklelius, kitus dronus, lazerius ir netgi paukščius (tiesa, šios idėjos visgi atsisakyta, nes ereliai nesidavė treniruojami). Antra kategorija – radiolokacijos sistemos ir įvairiausi slopintuvai (kyla pavojus apylinkėse išjungti mobilųjį ryšį). Dar vienas būdas – sukūrimas zonų, kuriose skraidyti draudžiama. Tačiau atvejas, kai entuziastai sugebėjo nukreipti droną link Baltųjų rūmų, parodo, kad tokia idėja irgi… turi trūkumų.
„Nemanau, kad dabartinė apsauga [nuo dronų] ir reguliavimas pakankamai išvystyti, kad tokių atakų [kaip Venesueloje] nebūtų galima surengti JAV“, – pažymi Clarkas.
Dronais naudojasi ne tik teroristai, juos vis dažniau pasitelkia ir teisėsauga. Šių metų vasarį Floridoje moteris, statydama automobilį atsitrenkė į sunkvežimį. Po avarijos ji išsitraukė pistoletą ir ėmė garsiai šaukti, kad policininkai ją nušautų. Tokiais atvejais policija savigynos tikslais šauna mirtinus šūvius (policininkai tokius momentus vadina blogiausiais per visą savo karjerą). Keli dronai saugiu atstumu sekė moterį – policininkai suprato, kad ji rengiasi įvykdyti „policinę savižudybę“. Ji buvo nukenksminta pipirinėmis dujomis.
D. Kasiančiuk
redaktorius
republic.ru