Vadinamasis „Pasaulio pabaigos laikrodis“ arčiau nei bet kada per savo 73 metų istoriją priartėjo prie vidurnakčio ir rodo, kad pasaulio pabaigos grėsmė didėja.

Šis laikrodis yra Šaltojo karo pradžioje sukurtas simbolis. Šio laikrodžio laiką kiekvienais metais nustato su branduolinėmis technologijomis dirbančių mokslininkų organizacija „The Bulletin of the Atomic Scientists“. Šią grupę įkūrė mokslininkai, padėję sukurti pirmuosius branduolinius ginklus įgyvendinant vadinamąjį „Manhatano projektą“.

Organizacija pradėjo viešai nustatyti laikrodį 1947 metais, kad šis rodytų, kaip arti žmonija priartėjo prie grėsmės pasauliui. Pirmiausia taip norėta atspindėti įtampą Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos santykiuose ir pasaulinio atominio karo grėsmę. Tačiau nuo 1991 metais laikrodis atspindi ir kitas dideles grėsmes, tokias kaip klimato kaita ir kibernetinis karas.

„Pasaulio pabaigos laikrodis“ yra visame pasaulyje pripažintas mūsų egzistencijos pažeidžiamumo indikatorius, – pranešime dėl laikrodžio pasukimo sakė buvusi Airijos prezidentė ir buvusi Jungtinių Tautų žmogaus teisių vyriausioji komisarė Mary Robinson. – Tai yra griežta moksline priežiūra paremta metafora. Tai nėra tik paprasta analogija. Dabar mus nuo vidurnakčio skiria 100 sekundžių, ir pasaulis privalo atsibusti.“

Iki tol 2018 ir 2019 metais laikrodis rodė be dviejų minučių vidurnaktį ir taip arti vidurnakčio buvo priartėjęs pirmą kartą nuo 1953 metų. Sausio mėnesį mokslininkai pasuko laikrodį 20 sekundžių pirmyn ir nurodė, kad padidėjo pasaulinio konflikto rizika ir klimato kaitos keliama grėsmė.

„Tai, ką pernai mes vadinome naująja anomalija – labai bloga padėtimi branduolinio saugumo ir klimato kaitos srityje, dabar tapo išliekančia ir nerimą keliančia realybe, kurioje reikalai negerėja, – sakė „The Bulletin of the Atomic Scientists“ pirmininkas Robertas Posneris. – Mes iš tiesų normalizavome labai pavojingą pasaulį.“

„The Bulletin of the Atomic Scientists“ nariai sukritikavo pasaulio lyderius, ypač Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą, už tai, kad jie nevadovauja kovai su branduoliniais ginklais, iškastinio kuro išmetamosiomis dujomis bei dezinformacijos sklaida.

„Žmonės visame pasaulyje turėtų visai pagrįstai kartoti klimato aktyvistės Gretos Thunberg žodžius „Kaip drįstate“, – sakė „The Bulletin of the Atomic Scientists“ prezidentė ir vykdomoji direktorė Rachel Bronson, turėdama omeny emocialią šešiolikmetės švedės kalbą, kurią jį pasakė pernai rugsėjį bardama pasaulio lyderius per Jungtinių Tautų klimato kaitos viršūnių susitikimą.

Buvęs Kalifornijos valstijos gubernatorius Jerry Brownas pridūrė, kad „mes tikrai išgyvename pavojingą akimirką, tačiau niekada to nesužinotumėte iš prezidento, respublikonų vadovybės ar net iš demokratų vadovybės. Tai, kas sakoma šį rytą, lieka negirdima. Tai yra ignoruojama, neigiama ir menkinama“.

Kodėl „Pasaulio pabaigos laikrodis“ labiau nei bet kada priartėjo prie vidurnakčio?

Mokslininkai sako, kad nusprendė pasukti laikrodį prieš D. Trumpo administracijai paskelbiant apie Irano generolo Qassemo Soleimani nužudymą. Augantis nerimas dėl Irano kuriamų branduolinių ginklų, anot „The Bulletin of the Atomic Scientists“, dar labiau pagrindė jų sprendimą. „Rodos, kad pasaulis tapo greitpuodžiu, – sakė karinių technologijų ekspertas Robertas Latiffas. – Tai yra aukštos energijos sistema, kuriai tereikia nedidelės klaidos, kad kiltų karas ir įvyktų katastrofiškas konfliktas.“

„The Bulletin of the Atomic Scientists“ dabartinę tarptautinių santykių padėtį palygino su trapia branduoline situacija Šaltojo karo metais. Jie atkreipė dėmesį į žlugusias JAV derybas su Šiaurės Korėja, galimybę, kad Irano branduolinis susitarimas gali galutinai žlugti, bei taip pat tebetvyrančią įtampą tarp Indijos ir Pakistano. Ir visa tai gali privesti prie branduolinio konflikto.

Kitos karinės technologijos taip pat kelia nerimą „The Bulletin of the Atomic Scientists“ mokslininkams, įskaitant dirbtinio intelekto sistemas, eksperimentus su patogenais ir viršgarsinius ginklus.

„Turime visą pluoštą ingredientų pasauliniam konfliktui“, – konstatuoja R. Latiffas.

Tuo tarpu klimatas ir toliau šyla, nes į atmosferą yra pumpuojamos šilumą sulaikančios dujos, susiformuojančios deginant iškastinį kurą. Praėję metai buvo antri karščiausi istorijoje.

Staigus temperatūros kilimas siejamas su dažnėjančiomis ir intensyvėjančiomis karščio bangomis, miškų ir krūmynų gaisrais, uraganais ir potvyniais. Praėjusiais metais buvo pagerinti iki tol užfiksuoti tokių reiškinių rekordai.

„Nepaisant šių siaubingų perspėjimų ir to, kad kai kurios vyriausybės vartoja mokslininkų naudojamą terminą „kritinė klimato padėtis“, jų politika vargiai atspindi tokią kritinę padėtį“, – sakė su Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija bendradarbiaujantis klimatologas Sivanas Kartha.

Jis atkreipia dėmesį į pasaulio lyderių negebėjimą iš pasaulinių susitikimų klimato kaitos klausimu grįžti su konkrečiais planais.

„Bandyti tikrinti Žemėje tinkamos temperatūros ribas yra beprotybė. Ši beprotybė prilygsta branduolinei beprotybei, kuri vėl kelia grėsmę pasauliui“, – sakė mokslininkas.

Mokslininkai taip pat sako, kad dezinformacijos plitimas taip pat sunkina sprendimų priėmimą.

„Praėjusiais metais ir toliau stebėta pasaulio lyderių neteisinga, perdėta ir iškeipta reakcija į tai, ką jie vadina „melagingomis naujienomis“, kuri dar labiau pablogino jau ir taip pavojingą situaciją“, – R. Latiffas.

Vis mažiau laiko pasukti laikrodį atgal

„Pasaulio pabaigos laikrodžio“ kritikai pastaraisiais metais kėlė klausimų dėl jo naudingumo. Kai kurie jų teigė, kad apokaliptinė analizė gali paralyžiuoti žmones ir skatinti neveiksnumą. Kiti sako, kad laikrodis nėra moksliškai pagrįstas. Dar kiti kėlė klausimą, ar „The Bulletin of the Atomic Scientists“ turi įgaliojimų dėl politinių sprendimų.

„Pasaulio pabaigos laikrodis“ nėra moksliškai pagrįstas, – savo vedamajame straipsnyje laikraščiui „The Wall Street Journal“ rašo fizikos teoretikas ir buvęs „The Bulletin of the Atomic Scientists“ valdybos narys Lawrence‘as Kraussas. – Jo nustatymo veiksniams daugiausia įtakos turi politiniai klausimai, o ne moksliniai duomenys. Pirmieji gali būti svarbūs, tačiau „atominiai mokslininkai“ gali kalbėti tik apie antruosius.“

Tačiau J. Brownas gina „The Bulletin of the Atomic Scientists“. „Kalbėti apie pavojus ir destrukciją niekuomet nėra lengva. Jeigu sakai tiesą, žmonės nenorės klausyti, nes tai per baisu ir į tave žiūrima kaip į pakvaišėlį“, – sakė jis.

Visgi „The Bulletin of the Atomic Scientists“ nariai pažymi, kad vis dar yra laiko numalšinti branduolinę įtampą ir sulėtinti klimato kaitą, jeigu tik pasaulio lyderiai veiks kartu.

„Dar tikrai ne pasaulio pabaiga. Turime puikių galimybių nutraukti branduolinio ginklavimosi varžybas, sumažinti anglies dujų išmetimo apimtis ir neskubėti link dar pavojingesnių technologijų, – sako J. Brownas. – Visa tai žmonės dar gali padaryti.“

Komentarai ()