Lidewij Edelkoort — apie tai, kaip pasikeis pasaulis po koronaviruso  ()

Pagrindinė tendencijų sekėja, aktualių krypčių ir tendencijų prognozavimo kompanijos Trend Union įkūrėja pasakoja, kas nutiks su pasauliu ir kokie tapsime mes po to, kai COVID-19 nustos grėsti žmonijai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nesiplečiant, Lidewij Edelkoort nuomone (ir čia nepasiginčysi), koronavirusas — pasaulinio masto problema, su kokia žmonijai susidurti dar neteko, tačiau būtent dėl šios mirtinos grėsmės bus atkurtos humanistinės vertybės. Ji COVID-19 vadina „vartojimo karantinu“ ir spėja, kad jo kultūrinės ir ekonominės pasekmės bus gilios. Norime to ar ne, tačiau mums teks sumažinti savo nuosavybę, išmokti mažiau keliauti, juk virusas kenkia ne tik žmonėms, bet veikia ir visus šiuolaikinio pasaulio procesus — tiek prekių pristatymą į parduotuves, tiek keleivių pervežimą. Lidewij spėlioja, kad dar šiek tiek, ir merginos ims džiaugtis turima paprasčiausia suknele, iš naujo atrasti senus mylimus daiktus, perskaitinėti knygas. Tai yra, žmonės priverstinai ims mažiau vartoti ir mokytis išsiversti su tuo, ką jau turi.

Gal tai pasirodys baisu ir ciniška, bet faktas lieka faktu, kartais tai, kas žmonėms yra nelaimė, gamtai gerai ir ekologiškai naudinga. Pasak Lidewij, nesenos Kinijos aerofotonuotraukos parodė, kad per laiką, kol nevyko gamyba, dangus paskaidrėjo, o anglies dvideginio ir pramonės teršalų emisijos šalyje ėmė mažėti, aptikus virusą. Tačiau, norint išsamiai įvertinti ekologinę naudą, reikia daugiau laiko.

Dar viena teigiama planetinio masto katastrofos pasekmė, kaip tikina Edelkoort, — naujos darbo santykių sistemos sukūrimas ir didesnė pagarba kiekvieno darbui, patogesnių gamybos sąlygų atsiradimas.

Dėl siaučiančio viruso atšaukus masinius renginius, organizatoriai ėmėsi ieškoti naujų formatų, o taip pat inovatyvių informacijos perdavimo būdų.

70 metų Edelkoort viena iš įtakingiausių tendencijų medžiotojų, reguliariai konsultuojanti žinomus prekių ženklus ir stambias gamybos kompanijas, o 2003 metais Time įtraukė ją į pačių įtakingiausių mados pasaulio žmonių top-25. O prieš penketą metų ji pranašavo tokios mados, kokią žinome pabaigą, pareikšdama, kad mados industrija tapo nevykusia ir apgailėtina savo pačios parodija.

Pagrindinė pasaulio tendencijų nustatytoja tikra, kad koronavirusas privers sulėtinti tempą, atsisakyti sėstis į lėktuvus, dirbti namuose, pramogauti tik su artimais draugais ar šeima, išmokys pasirūpinti savimi ir būti dėmesingais. Mados prezentacijos atrodys keistos ir ne vietoje, kelionių reklama — juokinga, ateities planai — neįtikinami… Ir ir iš viso ar tai turės nors kokią reikšmę? Galiausiai nevalingai kasdien imsime abejoti sistema, kurią žinome nuo gimimo!

Ir nors mes jau pradėjome suprasti, kad norint išsaugoti planetą (o kartu ir išgyventi!) reikia imtis drakoniškų priemonių — pakeisti pačią savo gyvenimo, daiktų vartojimo ir gaminimo filosofiją, pramogas, koronavirusas šį procesą pastebimai paspartins ir, galbūt, padarys tai, ko žmonija atlikti gera valia kol kas nesugeba. Jaunimas nebesiveržia kaupti, daiktų turėjimas — ar tai būtų drabužiai ar automobilis! — nustojo būti tokie patrauklūs. Beveik 90 % visų pasaulio daiktų gaminama Kinijoje — pagrindiniame planetos fabrike iš naftos, ir greitai mes parduotuvėse išvysime tuščias lentynas, prognozuoja Edelkoort. Nenutrūkstamas sintetinių sarių eksportas į Indiją ir plastmasinių buities rakandų – į Afriką, gerokai kenkiantis šių šalių ekonomikai, o kartu ir teršiantis aplinką, nutrūks, o kartu atsiras naujos galimybės vietinėms amatininkų bendruomenėms, savadarbiams taikomojo meno kūriniams tose srityse, kur labiausia vertinamas būtent rankų darbas. Teks sukurti naują ekonomiką, paremtą kitomis vertybėmis prekių gamybos, transportavimo ir paskirstymo būdais, mažmeninės prekybos principais. Visų pirma koronavirusas pakenks prabangiems prekių ženklams, suduos viešbučių verslui ir maisto produktų importui.

Kad išgyventume, teks pasikeisti: išmokti mažiau vartoti, įskaitant ir informaciją, ir bendrai, atsisakyti daugelio savo įpročių, lyg „atsisakytume narkotikų“. Ir jeigu Lidewij Edelkoort visgi teisi, abstinencijos sindromas — neišvengiamas.


posta-magazine.ru

(20)
(14)
(6)

Komentarai ()