Viskas prasidėjo, kai 1993 m. Idar-Oberstein miestelyje savo namuose buvo rasta negyva 62 metų moteris, pasmaugta virvele, paimta iš gėlių puokštės, atrastos šalia jos kūno.

Niekas neturėjo informacijos, kas galėjo nutikti Lieselotte Schlenger. Jokių liudininkų, įtariamųjų, įtartinos veiklos požymių nebuvo aptikta (išskyrus tai, kad ji, žinoma, buvo pasmaugta vielos gabalu). Tačiau prie arbatos puodelio netoli kūno, policija rado vienintelį įkaltį  - DNR.

Byla buvo įšaldyta, atsižvelgiant į tai, kad vienintelė nusikaltimo užuomina buvo nežinomos moters DNR, o įtariamųjų nebuvo rasta. Kol kas.

Po aštuonerių metų, 2001 m. kovo 21 d., 61 metų vyras buvo rastas negyvas savo virtuvėje Freiburge, Vokietijoje. Vėlgi auka buvo pasmaugta, ir šį kartą tos pačios moters DNR buvo rasta ant virtuvės stalčiaus. Panašūs žudymo metodai ir tiksli DNR atitiktis leido policijai manyti, kad jie susidūrė su serijine žudike.

Tada, praėjus aštuoneriems metams po antrosios žmogžudystės, moters DNR pradėjo rodytis visur.

Praėjus penkiems mėnesiams po antrojo nužudymo, jos DNR pasirodė ant išmesto heroino švirkšto, po to, kai Gerolšteino žaidimų aikštelėje ant jo užlipo septynmetė. Po kelių savaičių, ta pati DNR buvo aptikta ant palikto sausainio įsilaužtame namelyje prie Bad Kreuznacho. DNR ir vėl rasta įsilaužtame biure Dietzenbache, apleistame pavogtame automobilyje Heilbrone ir ant dviejų alaus butelių ir taurės vyno Karlsrūhės bare. Atrodė, kad paslaptinga žudikė tarsi apiplėšė visas šias vietas.

Galiausiai, 2005 m. gegužės 6 d. vyras nušovė savo paties brolį 7,65 kalibro pistoletu. Keisčiausia, kad tos pačios moters DNR buvo rasta ant vienos kulkos.

Per ilgesnį laiką, jos DNR buvo rasta net 40 skirtingų nusikaltimų vietose Austrijoje, Vokietijos pietuose ir Prancūzijoje, įskaitant apiplėšimus, ginkluotus apiplėšimus ir žmogžudystes. Keista buvo tai, kad šiose nusikaltimo vietose policija rado kitų, laikomų jos bendrininkais, DNR, tačiau tai niekada nebuvo tas pats asmuo du kartus.

Moteris buvo praminta „moterimi be veido“, tačiau po policininkės žūties, ji įgijo „Heilbrono fantomo“ pravardę. 22 metų pareigūnė Michèle Kiesewetter buvo savo patruliniame automobilyje, kuriame užkandžiavo su kolega, kai du žmonės įlipę ant galinės transporto priemonės sėdynės, šovė abiem pareigūnams į nugarą, nušaudami ją ir sužalodami jos partnerį.

DNR iš „fantomo“ buvo rasta ant galinės sėdynės ir prietaisų skydelio. Policija skyrė 300 000 eurų atlygį už bet kokią informaciją apie jos buvimo vietą. Nelengva užduotis, kai tiek mažai buvo žinoma, o kai kurie liudininkai įtariamąjį apibūdino kaip moterį, o kiti - kaip vyrą.

2009 m. byla gavo naują užuominą ir pagaliau buvo galutinai užbaigta gėdingai suvokiant: garsiausias serijinis žudikas Vokietijos istorijoje - manoma, kad jis buvo atsakingas už šešias žmogžudystes – niekada neegzistavo.

Paslaptis išsiaiškėjo, kai Prancūzijos policija aptiko sudegintą vyro, kuris, kaip manoma, buvo prieglobsčio prašytojas, ir dingusio 2002 m., kūną. Prašymo metu vyras pateikė pirštų atspaudus, kuriais policija bandė patvirtinti jo tapatybę. Tik dar kartą jie rado „fantomo“ DNR.

„Akivaizdu, kad tai buvo neįmanoma, nes prieglobsčio prašytojas buvo vyras, o ieškomo „fantomo“ DNR priklausė moteriai“, - 2009 m. „Spiegel Online“ sakė Sarbriukeno prokuratūros atstovas spaudai.

Atlikus pakartotinį DNR tyrimą vėl nustatyta, kad „fantomo“ DNR nėra. Dėl vyro mirties buvo išaiškinta serijinės žudikės byla: paaiškėjo, kad jis niekada neegzistavo, o DNR buvo galima atsekti iki moters, dirbančios pakavimo centre, kuris specializuojasi medicinos reikmenų srityje. Viską lėmė DNR užteršimas nusikaltimų vietose.

16 metų policija sekė serijinį žudiką ir skyrė didžiulę finansinę premiją, kad sužinotų, tai, jog jie sekė savo užterštus DNR mėginio tamponėlius.

Komentarai (1)