Paneigiame mitus: ar vieną kartą užvirintas vanduo turi keliauti į kanalizaciją?

Teoriškai turbūt yra taip kaip aprašyta. Bet praktiškai tai kuomet virinu vandenį ir palieku kitam kartui virdulio dugne greičiau prisikaupia apnašų. Kuomet virdulyje vandens nepalieka, tuomet praktiškai nelieka ir apnašų. Bet čia gal taip dėl to, kad pas mane iš čiaupo bėga daug priemaišų turintis mineralinis vanduo Tai nėra mirtina, bet kai visur kur naudoji tą vandenį jis palieka apnašas tai toks dalykas pradeda žiauriai erzinti. Palaikytas prisipiltas vanduo gali būti geriamas be problemų iki paros o norint ir daugiau. Bet palaikius vandenį tarkim pripiltą į stiklinę ir geriant jį kitą rytą vanduo pakeičia skonį ir jis pasidaro nebeskanus. O taip nutinka dėl to, kad ką tik iš čiaupo prileistame vandenyje yra daugiau deguonies molekulių, o palaikius deguonies molekulės nugaruoja nebelieka to gaivinančio skonio pojūčio. Štai pavyzdžiui tekančio šaltinio vanduo tekėdamas irgi prisisotina didesniu kiekiu deguonies. Vanduo pasidaro skanesnis. Normalus deguonies kiekis panašiai kaip iš šaltinio vandenyje turi ir teigiamą poveikį organizmui. Virinimas manau neturi didelio poveikio deguonies kiekiui ar virinsi vieną ar du kartus vandenį. Tiesa ir tai, kad pavirinus vandenyje gali sumažėti kažkokių medžiagų. Bet kai pagalvoji tai tų medžiagų žmogus turėtų gauti su kaupu iš maisto. Tai nėra ko bijoti gerti virintą vandenį ar tai jis būtų virintas kartą ar dešimt. Kol kas neteko skaityti niekur kad pavirinus vandenį keletą kartų jis pasikeistų kažkaip labiau nei jį pavirinus vieną kartą. Bet jeigu pavirinus vandenį keletą kartų pasikeistų stipriai jo rūgštingumas ar panašiai tada būtų galima į virintą kelis kartus vandens kokybę žiūrėti kitaip.

Nebent jeigu iš karto užvirusį išpiltumėte tada gal mažiau prisikauptų – susidariusios kalcio ir magnio karbonato dalelės nespėtų nusėsti, ir liktų tik susidariusios tiesiogiai ant sienelių. Deguonies požeminiuose gręžiniuose (iš kur gaunamas visas geriamas Lietuvos vanduo) ne tiek jau daug. Skonis vandens prastesnis pastovėjusio, nes jis sušyla iki kambario temperatūros. Abejoju, ar pajustumėte skonio skirtumą tarp vandens, kuriame deguonies yra ir kuriame jo nėra. Šaltiniuose gali būti mažiau mineralinių medžiagų, jei šaltinis susidaro paviršiniame sluoksnyje – lietaus vanduo praktiškai distiliuotas. Jei šaltinis iš giliau – jis būna panašus į vandentiekio, tik atiteka ne vamzdžiais, todėl skonis gali skirtis. Neatmestinas ir psichologinis faktorius – gamta, šaltinis, aplinka, etc. Virinimų skaičius deguonies kiekiui vandenyje įtakos neturi, nes kylant temperatūrai, deguonies tirpumas, švelniai tariant, smarkiai mažėja. Ir jau pirmą kartą kaitinant jo praktiškai nelieka. Skonis virinto ir nevirinto vandens gali skirtis dėl jau minėto mineralinių medžiagų (kalcio ir magnio hidrokarbonatų) iškritimo į nuosėdas. Ištirpusių medžiagų sudėtyje procentiškai daugiau lieka tirpių chloridų, sulfatų.

Pripilkit vandens iš čiaupo ir pažiūrėkit kaip atrodo vanduo . Turėtų matytis daug mažų oro burbuliukų. Palaikykit tokią stiklinę su vandeniu gal kokį pusdienį ir pažiūrėkit kiek tų burbuliukų liko. Virintame vandenyje tų burbuliukų nelieka. Kinai pavyzdžiui kuomet daro arbatą vandenį iš arbatinuko pila laikydami arbatinuką gana aukštai tokiu būdu vanduo prisipildo papildomu oru ir arbata ar kitas gėriams turėtų būti skanesnis. Modernioje Europoje sumanūs išradėjai sukūrė kavos aparatus. Ten jei pasiaiškinti kaip viskas veikai irgi galima rasti proceso metu sugeneruojamą papildomą oro kiekį.

Kinų tradicijos nėra žinių šaltinis. Papildomo oro skystyje gali ištirpti vieninteliu atveju - jei skystis atšąla arba pakyla oro slėgis. Ir per tą trumpą laiką, kol skysčio srovė pilasi į puodelį, oro ten tikrai daug neištirps.

Nepatinka kinų tradicijos Ką gi , kad prisotinti papildomai oru akvariumus kur auginamos žuvytės yra naudojami tokie liaudiškai vadinami burbuliatoriai. Jų veikimo principas yra labai paprastas. Traukia orą iš aplinkos ir jį išpučia po vandeniu. taip įpūsto oro didesnė dalis grįžta atgal į aplinką. Tam nėra naudojamas joks šaldymas ar koks ypatingas slėgis. Akvariumo viršus yra atviras tai tikrai ten nėra taip pučiama kaip į uždarą erdvę kaip į kokį kamuolį kur oro slėgis kamuolio viduje išpučia kamuolio sieneles. Į akvariumo vandenį to oro patenka labai mažai. Bet jo pakanka kad žuvytės jaustūsi pakankamai gerai. Jeigu ir tokį pavyzdį sunku suprasti tai tada nežinau kaip dar kitaip reikia paaiškinti

Burbuliatorius nedidina ištirpusių dujų kiekio - jis pakeičia vienas dujas kitomis, lygiai kaip ir mūsų plaučiai keičia CO2 deguonimi. Ką dar sugalvosi?

Deguonies pernešimui kartas nuo karto į stiklinę įsilašinu pora lašų vandenilio peroksido. Beje vanduo iš mūsų kranų labai prastas. Geriausia distiliuoti, arba naudoti atvirkščio osmoso vandenį.

Oras prastina skonines vandens savybes (tiksliau oro sudedamoji dalis) Lietuvoje esantis (40 – 100 m gylyje, tikrai nesiruošiu ieškoti, nei kokiame gylyje, nei kokia koncentracija) vanduo turi daug mangano ir dvivalentės geležies, pastaroji lengvai oksiduojasi ir iškrenta rūdžių pavidalu. Aišku, tai daugiau estetinis dalykas, bet kai kurie žmonės jaučia tą „metalą“, aš pvz ne. O prileistas vanduo iš krano turi burbuliukų, nes jei pastebėjai, kad ant čiaupo visada būna užsuktas aeroratorius (tam, kad vamzdžiai „negrotu“)

Burbuliatorius neima iš vandens jokių dujų. jis tik pučia orą į vandenį. Kad tas burbuliatoriaus procesas įtakoja ir dujų apykaitą akvariume tai dėl to nesiginčiju. Bet pačiame burbuliatoriuje nevyksta nieko panašaus į tai kas vyksta plaučiuose. Jeigu turi įrodymus brėžinius ar ką kita kad yra kitaip prašom pateikti . Tada registruosim naują išradimą ir registruosim patentą. Gaminsim burbuliatorius ir teiksim juos kaip dirbtinius plaučius ar CO2 ar kokių ten kitokių dujų šalinimo įrangą.

Distiliuotas vanduo nuo seno yra žinoma, kad netinkamas kasdieniam vartojimui todėl, kad distiliuotame vandenyje nelieka daugybės organizmui naudingų medžiagų. Netinka organizmui ir šarminė ar rūgštinė distiliuoto vandens terpė. Arba reikia distiliuotą vandenį maišyti su įprastu vandeniu. Iš akies ten kažką nustatyti bus sudėtinga tai vandens distiliavimas gal tinka kažkur negyvenamoj saloj sakykim. Civilizuotame pasaulyje turėtų būti daug geresnių būdų. Vienas pigesnių ir pakankamai gerų yra nusipirkti paprasčiausią vandens filtrą. bet su jais irgi bus ta pati bėda. Tie filtrai filtruoja visas kietąsias medžiagas. Tai išfiltruojam , o paskui reiks maišyti su filtruojamu. Osmoso filtrai yra brangūs ir vargu ar toks sudėtingas filtravimas reikalingas vandeniui iš čiaupo daugiabučiuose filtruoti. Gal būt kažkur nuosavame name osmoso filtrai galėtų būti geras pasirinkimas. Nors viskas ten priklauso nuo to iš kur imsi vandenį. Jeigu iš šulinio tai turbūt osmosinis filtras būtų nepamainomas dalykas. Jeigu iš giluminio gręžinio tai jeigu ten vandens kokybė labai gera tai ten užteks paprasčiausio didesnes medžiagas sulaikančio filtro.

Tikriausia ir į maistą truputį nuodų įsilašini, nes taip pasakė televizorius? Iš tikro baisoka darosi - ant kiek mes esam degradavę.

Skirtingose vietovėse yra skirtingas vanduo. Jei vandenyje yra daugiau kažkokių priemaišų tai oras nebus kaip cukraus įsibėrus. Tokį vandenį pirma reiktų išfiltruoti nuo kietųjų dalelių tada jau būtų galima kažką kalbėti apie tai, kad tai oras kaltas dėl skonio.

Negi nežinojai kad nuodai irgi yra vaistai, bet tik mažas jų kiekis O taip bendram apsišvietimui gal ne pro šalį būtų paskaityti apie distiliuotą vandenį šį straipsniuką : http://www.tslk.lt/distiliuotas-vanduo- ... ir-su-kuo/

Naujas tranzerių bairis - oru prisotintas vanduo : D Dar geri buvo apie šarminį/rūgštinį distiliuotą vandenį, bei kad oras tai ne dujos. VG, - ką per mokyklinį chemijos kursą veikei?

Niekur nėra mano parašyta kad oras tai ne dujos matyt reikia nemažai chemijos kad perskaityti tai ko nėra

Apie nuodus parašiau perkeltine prasme jei nesupratote. O straipsnelis šis būtent tokiems kaip tamsta . Gerkite į sveikatą.

Klausimas alternatyvaus vystymosi genijui - ką matuoja šitie https://www.fishersci.com/us/en/browse/ ... gen-meters

Jei tik tiek, tai būtų nieko tokio. Išgėrus (ne simbolinį kiekį) distiliuoto vandens žarnyne gaunamas neigiamas osmosinis slėgis, t.y. druskos "juda" iš organizmo į žarnyną. Priklauso nuo konkretaus žmogaus, bet iš principo litras distiliuoto vandens gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą pakankamai, kad sukeltų infarktą.

Ištirpusių dujų (oro, kaip mišinio, bendrai ir deguonies konkrečiai) kiekis skystyje priklauso nuo skysčio temperatūros ir dujų slėgio. (teorija: https://www.chem.fsu.edu/chemlab/chm104 ... ility.html) Taip pat, kadangi dujų tirpimas skystyje yra termodinaminis procesas, jei kažkas (žuvytė) skystyje suvartoja ištirpusias dujas, tirpimo proceso greičio gali nepakakti kompensuoti suvartojimui. Tirpimo greitis, kai slėgis ir temperatūra pastovūs, priklauso nuo dujų/skysčio sąlyčio paviršiaus ploto. Burbuliatorius tą plotą dirbtinai padidina, t.y. paspartina dujų tirpimą, bet dujų niekaip neištirps daugiau, nei gali toje temperatūroje ir slėgyje. Virinant vandenį dėl temperatūros ištirpusių dujų kiekis yra artimas nuliui ir joks burbuliatorius čia nepadės. Auštant ištirpusių dujų kiekis greitai atsistato. T.y. karštoje arbatoje ištirpusio oro kiekis visada bus itin mažas palyginus su kambario temperatūros nepaisant kinų tradicijų, burbuliatorių ir t.t. Neteko girdėti, kad tas turėtų kokios įtakos sveikatai.

Burbuliukai susidaro dėl slėgių skirtumo, o ne dėl deguonies kažkokio tai papildomo prisotinimo. Tas pata vyksta, kai tu atsidarai gazuotą vandenį. Kol butelyje slėgis - burbuliukai ant sienelių ir pačiame vandenyje nesusidaro. "Pripilkit vandens iš čiaupo ir pažiūrėkit kaip atrodo vanduo . Turėtų matytis daug mažų oro burbuliukų. Palaikykit tokią stiklinę su vandeniu gal kokį pusdienį ir pažiūrėkit kiek tų burbuliukų liko."