Paneigiame mitus: ar vieną kartą užvirintas vanduo turi keliauti į kanalizaciją?

Aš neteigiu, kad tamsta sumaišėte. Tik norėjau išsiaiškinti. Taip pat rekomenduočiau prie atvikštinio osmoso filtrų pridėti mineralizatorių, nes atviršktinis osmosas irgi išvalo viską, netgi gerus mineralus. Ne, aš negalvoju kad miesto vanduo yra geras, jis labai kalkėtas ir turi nemažai geležies, o taip pat nitritų ir nitratų (kas nėra gerai žmogaus organizmui), bet jis tinkamas gerti ir ruošti maistą.

Matot fokusas tame, kad mūsų organizmas neisisavina neorganinės kilmės mineralų. Niekur to neišgirsi. Tik vieną kartą per TV teko nugirsti, kai kažkokia gydytoja užsiminė. Žmogui reikalingas H20 be jokių mineralų, nes organinės kilmės žemėje tiesiog nėra, o neorganika turi būti išvaloma. Visas reikalingas maisto medžiagas ir mineralus gauname iš maisto.

Papasakok, ką tu vadini organika/neorganika ir kas yra "neorganinė kilmė"?

Pvz geležis. Esu girdėjęs, kad veganam siūlo valgyti iš metalinių indų neva papildant geležies trūkumą. Tai yra netiesa, nes metalinis indas yra iš neorganinės kilmės geležies. Gali kiek nori tarp dantų bružint vinį, geležies mineralais nepasipildysi. Kitas dalykas mėsa, ji pilna organinės geležies, bet su sąlyga, kad nebus kaitinama daugiau nei ~50°C nes tada organinė geležis virsta į neorganinę (tas pats su visais mineralais). Daugelį mėsėdžių vargina būtent geležies stygius ir žmogus nesupranta kodėl. Neorganinės kilmės mineralus organiniais verčia tai kas turi šaknis, tai yra mūsų augalai. Štai kur tikras naudingųjų mineralų šaltinis.

Geležies lydymosi temperatūra yra apie 1536 C. Kas konkrečiai nutinka pakaitinus mėsą kad ir iki 100 laipsnių temperatūros ? Kur dingsta geležis ? Išsilydyti ar išgaruoti jis negali nes lydymosi temperatūra yra žymiai aukštesnė. Ir kodėl būtent geležis kaitinant mėsą kažkur pradingsta?

O tokį neorganinį mineralą kaip druska mūsų organizmas įsisavina ar ne?

yra trivalentės ir dvivalentės geležies junginiai. Mum labiau tinka trivalentė, jei neklystu? O standartiniam okside yra dvivalentė.

Kraujyje, tiksliau, hemoglobine yra Fe²⁺, kuri, prisijungdama deguonį, oksiduojasi iki Fe³⁺. Maistiniuose geležies prieduose geležis irgi būna dvivalentė (geležies fumaratas, geležies sulfatas, geležies glicinatas). Grynos geležies pasisavinimas prastesnis, bet atsimenant, kad žmogaus organizme geležies yra mažiau, nei 0,01% jo kūno masės, 4,2 g, per pusryčius palaižydamas surūdijusią vinį, geležies poreikius patenkintų Šiaip kai kuriuose pusryčių dribsniuose elementinės geležies būna pridėta: https://www.youtube.com/watch?v=_lcmOvLAevg