Nepaisant to, kad prašė iš jų pinigų, Nkoloso labai įtarė JAV ir Sovietų Sąjungą, sakydamas, kad mano, jog jie nori pavogti jo paslaptis ir pirmiausia patekti ant Mėnulio paviršiaus.

Ncoloso kosminės misijos tikslai buvo kur kas keistesni nei kitų tautų. Ncoloso pasitelkė krikščionių misionierių narius, kad įtvirtintų krikščionybę Marse, ir tuo pat metu manė, kad Zambija perima septintojo tarpžvaigždinės erdvės dangaus kontrolę. Taigi jis tikėjo, kad žemė ir visa visata priklausys Zambijai.

Tam jis pagamino raketą „d-Kalu 1“; 3 m 2 m ilgio būgno formos indą, pagamintą iš aliuminio ir vario.

Nors kitos šalys Ncoloso kosmoso projektą pavadino „kvaila misija“, zambiečiai tikėjo Ncoloso misija ir tikėjosi, kad visas pasaulis matys Zambiją kaip didžiausią pasaulyje mokslinę pažangą pasiekusią tautą.

Pirmasis jo suplanuotas kosmoso skrydis turėjo įvykti 1964 m. spalio 24 d., Zambijos Nepriklausomybės dieną, iš nepriklausomybės šokių stadiono. Tačiau vyriausybė atsisakė leidimo skrydžiui.

Be išteklių trūkumo, kita problema buvo jo įgulos nariai. Viena iš auklėtinių, 17-metė Matha Mwamba, pastojo ir ją pasiėmė tėvai. Nepaisant to, Ncoloso ruošėsi užbaigti savo ambicingą projektą.

1969 m. JAV pirmoji pasiekė ir nusileido Mėnulio paviršiuje. Ncoloso pareiškė, kad kosmoso misija žlugo dėl išteklių trūkumo.

Po savo kosmoso programos nesėkmės Nkoloso pasinėrė į politiką – jis buvo paskirtas į Išlaisvinimo centrą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama regioninei laisvei.

Ncoloso mirė 1989 m. kovo 4 d. ir buvo palaidotas su prezidentine pagarba. 2016 m. buvęs Zambijos prezidentas Kenneth Kaunda sakė, kad kosminė programa buvo tik linksmas žadimas ir nieko daugiau.

2014 metais buvo išleistas dokumentinis filmas „Afronautai“.  2019 metais pasirodė Ispanų dokumentinių filmų fotografės Christina de Middel knyga „Afronautai“.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Predict
Royal Museums Greenwich

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (1)