Nori žiūrėti televiziją – susimokėk: kodėl europiečiai moka TV mokestį, siekiantį iki 335 eurų, ir kaip britai gaudo nesusimokėjusius (Foto, Video) (18)
Daugelyje šalių televizoriaus turėjimas apima daugiau nei vienos rūšies išlaidas. Pirmiausia pats prietaisas, kuris, priklausomai nuo jūsų skonio, gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Tada yra abonentiniai mokesčiai už televizijos kanalus ir transliaciją internetu, taip pat elektros kaina. Ir galiausiai, mokestis už televizorių, ypač jei gyvenate Europoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Televizijos licencijos tikslas – finansuoti visuomeninio transliavimo paslaugas. Daugelis valstybinių televizijos kanalų daugiausia finansuojami iš šių mokesčių. Likutis sumokamas per reklamą, nors tai skiriasi įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Lenkijos TVP transliuotojas iš reklamos gauna daugiau lėšų nei iš televizijos mokesčio.
Televizijos licencija, o kartais ir radijo licencija, kuri yra licencijos mokestis, kurį reikia sumokėti norint turėti radijo imtuvą, dažniausiai yra europinis dalykas.
Vienintelės kitos šalys už Europos ribų, kuriose šis mokestis taikomas, yra Japonija, Pakistanas ir Pietų Korėja Azijoje ir Namibija, Gana, Pietų Afrika ir Mauricijus Afrikoje.
Anksčiau tokia mokesčių politika buvo taikoma daug daugiau šalių, tačiau ji buvo panaikinta. Kitos šalys, tokios kaip Brazilija ir JAV, niekada neturėjo televizijos licencijos (taip pat ir Lietuva).
Jungtinė Karalystė buvo pirmoji šalis, kuri privertė prenumeruoti televiziją, o visi surinkti pinigai buvo skirti BBC, kuri buvo įkurta 1927 m. Licencija iš pradžių buvo žinoma kaip bevielio ryšio licencija.
Atsiradus televizijai, kai kurios šalys sukūrė atskirą papildomą televizijos licenciją, o kitos tiesiog padidino radijo licencijos mokestį, kad padengtų papildomas televizijos transliavimo išlaidas, pakeisdamos licencijos pavadinimą iš „radijo licencija“ į „TV licencija“ arba „imtuvo licencija“.
Šiandien dauguma šalių finansuoja viešąjį radijo transliavimą iš to paties licencijos mokesčio, kuris naudojamas televizijai, nors kai kurios vis dar turi atskiras radijo licencijas arba taiko mažesnį mokestį arba visai netaiko mokesčio vartotojams, kurie turi tik radiją. Kai kuriose šalyse taip pat taikomi skirtingi mokesčiai vartotojams, turintiems spalvotą arba nespalvotą televizorių.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Serbijoje ir Rumunijoje, licencijos mokesčiai apmokami iš elektros energijos sąskaitų. Televizijos licenciją sujungus su sąskaitomis už elektrą, vartotojams sunku išvengti mokesčių. Apskaičiuota, kad apie 5 procentai televizorių savininkų Jungtinėje Karalystėje niekada nemoka mokesčio.
Vengimo atvejų daugiausiai Lenkijoje, kur daugiau nei 65 procentai televizorių savininkų išvengia mokesčio mokėjimo. Esant tokiems dideliems mokesčių vengimo rodikliams, Lenkijos vyriausybė dabar svarsto, ar apskritai panaikinti televizijos licenciją ir finansuoti visuomeninį transliuotoją iš bendrųjų mokesčių.
Aptikti TV mokestį vengiančius asmenis yra gana paprastas dalykas. Kadangi beveik visi namai yra licencijuoti, turi būti tikrinami tik tie namai, kurie neturi licencijos. BBC teigia, kad jie turi specialius „televizijos detektoriaus furgonus“, kurie važinėja gatvėmis ieškodami nelicencijuotų televizorių savininkų.
Šių teiginių niekada nepatvirtino joks nepriklausomas šaltinis, taip pat BBC nenori atskleisti šių furgonų technologijos. Daugelis mano, kad šie detektoriniai furgonai yra tiesiog apgaulė, siekiant gąsdinti žmones, kad jie gali būti aptikti ir persekiojami dėl televizijos licencijos neturėjimo.
Austrai moka didžiausią televizijos licencijos mokestį – apie 335 eurus per metus. Albanija mažiausiai – mažiau nei 6 eurus per metus. Šiuo metu mokestį taiko tik 15 Europos šalių. Keletas kitų moka mokestį kaip dalį savo sąskaitos už elektrą. Izraelyje radijo mokesčiu apmokestinami tik automobilių savininkai.
