Įdomioji kinematografijos istorija: tai, ką pademonstravo broliai Liumjerai, tapo išradimų amžiaus viršūne (Video) ()
Jau senovėje žmogus norėjo objektus vaizduoti judančius: uoloje nupiešė šerną su šešiomis kojomis – lyg bėgantį. Noras kuo tiksliau atspindėti pasaulį galiausiai atvedė į brolių Lumiere’ų dirbtuves, kur ir prasidėjo kinas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Judančius siužetus kaip nuotraukų seriją, naudodamasis greitai besikeičiančių žaislinių paveikslėlių principu, pirmasis 1877 m. sukūrė Eadweardas Muybridge’as. Jis greta viena kitos išdėliojo 12, o vėliau net 25 fotokameras su sparčiaveikiais užraktais.
Šuoliuodamas ar bėgdamas ristele arklys kliudydavo virvutę arba elektrinius kontaktus ir paeiliui įjungdavo kameras.
1882 m. Etienne’as Jules’is Mareay sukūrė fotošautuvą – pirmąją kamerą, kuria buvo galima padaryti seriją nuotraukų. Paspaudus gaiduką besisukančiame apskritame diske per vieną sekundę atsirasdavo 12 mažų nuotraukų.
Pirmasis filmas, kuriame buvo rodomi keturi žmonės sode, truko tik 2 sekundes. 1888 m. spalį šią sceną sukūrė prancūzų išradėjas Louis Aime Augustinas Le Prince’as. Dar 1886 m. jis sukonstravo neįprastą kino kamerą. Prietaisas turėjo 16 lęšių, kurie greita seka vienas po kito atsidengdavo ir taip per sekundę perkeldavo vaizdą ant popierinės juostos. Neilgai trukus prancūzų išradėjas sukonstravo vieno lęšio kamerą, kuria ir buvo susuktas filmukas sode.
L.A.A.Le Prince’o naudojamą „Kino juostą“ sudarė ant popieriaus užteptas šviesai jautrus želatinos sluoksnis. Atskirus vaizdus pagal eilę jis turėjo perkelti ant stiklo.
Vėliau jis eksperimentavo su celiulioidine juosta, ir nežinia kaip šiandien atrodytų kino istorija, jei ne lemtingoji 1890 m. rugsėjo 16-oji, kai vyras iš namų išvyko į Paryžių ir dingo be pėdsakų.
Todėl šiandien kino meno gimimas siejamas su brolių Lumiere’ų pavarde. Tai, ką jie pademonstravo 1895-ųjų gruodį, tapo išradimų amžiaus viršūne.
Iš tiesų, jie paprasčiausiai laimėjo lenktynes suradę būdą sujungti kinetoskopą – žiūrėti skirtą įtaisą su „laterna magica“ – stebuklinguoju žibintu, naudotu vaizdams ant sienos projektuoti.
1895 m. gruodžio 28-ąją Auguste’as ir Louis Lumiere’ai Paryžiaus „Grand Cafe“ rūsyje surengė pirmąjį viešą mokamą kino seansą. Buvo pademonstruoti jų sukurti filmai „Traukinio atvykimas“, „Darbininkų išėjimas iš Lumiere’ų fabriko“, „Aplaistytas laistytojas“.
Lumiere’ų sukurtos nešiojamosios ranka sukamos kameros, kuriomis buvo galima filmuoti, kopijuoti ir projektuoti vaizdą (savo įrenginį broliai pavadino „cinematographe“ – kinematografu), netrukus sukosi visame pasaulyje.
Kinas išpopuliarėjo žaibiškai – po Lumiere’ų seanso tepraėjo dešimtmetis ir pasaulyje atsirado kino pramonė.
