Kai kurie mano, kad technikos genijaus Elono Musko IQ yra maždaug 150 taškų. Tuo tarpu didžiųjų mokslininkų, tokių kaip Albertas Einšteinas ir Stephenas Hawkingas, IQ yra maždaug 160 taškų. Tačiau visi minėti žmonės nė iš tolo neprilygtų Viljamui Džeimsui Sidisui, kurio IQ kai kuriais skaičiavimais galėjo būti nuo 210 iki 250 taškų.

Intelekto koeficientas (IQ) yra prieštaringa, bet plačiai naudojama priemonė bet kurio žmogaus intelektui įvertinti. Jį galima išmatuoti naudojant bet kurį iš kelių testų, skirtų samprotavimo ir problemų sprendimo įgūdžiams įvertinti. Testai paprastai peržiūrimi kas kelerius metus, kad būtų išlaikytas 100 balų vidurkis.

Dabar jums gali kilti klausimas, ar Viljamas Džeimsas Sidisas (William James Sidis) buvo toks protingas, jei jo vardas nėra žinomas, kaip Alberto Einšteino (Albert Einstein) ar Stiveno Hokingo (Stephens Hawking)? Kodėl dauguma nėra apie jį girdėję? Atsakymas į šį klausimą slypi gana neįprastame jo gyvenime.

Negirdėtas Viljamo Džeimso Sidiso gyvenimas

Sidisas gimė 1898 m. balandžio 1 d. Niujorke rusų imigrantų šeimoje. Būdamas vos 18 mėn. amžiaus jis lengvai skaitė laikraštį. Jo tėvai taip pat nebuvo paprasti žmonės: motina Sarah Mandelbaum Sidis buvo gydytoja, įgijusi išsilavinimą BUSM (Bostono universiteto medicinos mokykloje), o tėvas Borisas Sidisas buvo žinomas psichologas, įnešęs nemažą indėlį psichopatologijos srityje.

Sidiso biografijoje „The Prodigy“ autorė Amy Wallace atskleidžia, kad jo tėvai buvo labai veržlūs, nes labai norėjo, kad jis siektų žinių. Jo motina išleido didžiules pinigų sumas knygoms, žemėlapiams ir kitai medžiagai, kad paskatintų jo mokymąsi. Tuo tarpu Borisas Sidisas norėjo duoti savo sūnui tobulus įrankius, kad galėtų formuoti jo mąstymo gebėjimus. Jis netgi nuo mažens vesdavo diskusijas su sūnumi apie psichologiją ir įvairius kitus pažangius dalykus. Tačiau mažasis Sidisas nebuvo patenkintas tokiu ypatingu savo tėvų elgesiu.

Kai Sidisui sukako aštuoneri, jis galėjo kalbėti aštuoniomis kalbomis, įskaitant graikų, anglų ir rusų. Vėliau jis taip pat sukūrė savo kalbą, kurią pavadino „Vendergood“. Devynerių metų jis buvo priimtas į Harvardo universitetą, tačiau su sąlyga, kad oficialiai mokslus pradės sukakus 11 metų. Taigi likusius dvejus metus Sidisas studijavo matematiką Tuftso universitete, kur, kaip pranešama, praleido laiką taisydamas klaidas vadovėliuose ir nagrinėdamas Alberto Einšteino reliatyvumo teoriją.

Nors šiandien nėra jokių išlikusių rezultatų kortelių ar bandymų ataskaitų apie jo intelektą, atsižvelgiant į Sidiso amžių ir akademinį talentą, kai kurie mano, kad jo IQ balas galėjo būti 50–100 taškų didesnis nei Einšteino ar Hokingo.

1909 m. 11-metis Viljamas Džeimsas Sidisas tapo jauniausiu žmogumi, studijavusiu Harvarde. Jis buvo laikomas ryškiausiu iš Harvardo vunderkindų grupės, kurią sudarė Norbertas Wieneris, laikomas kibernetikos tėvu, ir kompozitorius Rogeris Sessionsas. Tais pačiais metais Sidisas Harvardo matematikos klube skaitė pranešimą apie keturmačius kūnus. Jo supratimas apie sudėtingą temą sulaukė įvairių ekspertų dėmesio.

Klausydamasis Sidiso, amerikiečių fizikas Danielis F. Comstockas, tuo metu buvęs MIT profesorius, pasakė: „Prognozuoju, kad jaunasis Sidisas bus puikus astronomijos matematikas, to mokslo lyderis ateityje“.

Kaip intelektas tapo Sidiso prakeiksmu?

Deja, Comstocko prognozės nepasitvirtino. Apžvelgiant metus, kuriuos Sidisas praleido Harvarde, jo biografija atskleidžia, kad Sidisas sunkiai galėjo gyventi įprastą gyvenimą. Kiti Harvardo studentai iš jo dažnai tyčiojosi, be to, jis jautėsi sutrikęs dėl nepageidaujamo žiniasklaidos dėmesio.

Pasak Amy Wallace: „Harvarde jis buvo pajuokos objektas, viskas, ko jis norėjo, tai būti atokiau nuo akademinės bendruomenės ir būti nuolatiniu dirbančiu žmogumi.“ Baigęs Harvardo universitetą, būdamas 16 metų, Sidisas vienam jį persekiojusiam žurnalistui pasakė: „Aš noriu gyventi tobulą gyvenimą. Vienintelis būdas gyventi tobulą gyvenimą yra gyventi jį nuošalyje. Aš visada nekenčiau minios.“

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (1)