Iki 2022 m. kovo Achtyrkoje (Ukrainos Sumų sritis) gimęs Igoris Volobujevas buvo privataus Rusijos banko „Gazprombank“ viceprezidentas, o prieš tai daug metų vadovavo „Gazprom“ spaudos tarnybai. Ukrainos naujienų portalas liga.net paskelbė interviu su I. Volobujevu, kuris pabėgo iš Rusijos.

– Šiuo metu kalbama apie mokėjimą už dujas rubliais. Kas už to stovi? Formulė, kurią tarsi atrado: europiečiai perveda eurus ir dolerius į „Gazprombank“, kur jie konvertuojami į rublius. Faktiškai niekas nesikeičia, Europa kaip mokėjo valiuta, taip ir moka. Tai grynai vidinė viešųjų ryšių istorija – neva, Putinas pastatė europiečius į vietą?

– Šita istorija dar nesibaigė. Praktikoje tai kol kas dar neįvyko, ten gali būti įvairių niuansų.

Schema, apie kurią kalbate, atrodo taip: pinigai pervedami į specialią „Gazprombank“ sąskaitą ta valiuta, kuri nurodyta kontrakte. Toliau „Gazprombank“ už šią valiutą per Maskvos biržą perka rublius. Bet po to jis įrašo lėšas į antrą sąskaitą, jau rublinę, ir dujų pirkėjai turi pastarąją operaciją atlikti patys, kiek aš suprantu – jie turi „Gazprom Eksportui“ pervesti tuos pinigus.

Ir čia klausimas. Jeigu „Gazprombank“ iškeitė valiutą į rublius ir pats atsidavė „Gazprom Eksportui“ – tai viena. Bet ten ne viskas taip paprasta, ir pirkėjas pabaigoje pats turi sudalyvauti (Europos šalis paima rublius ir perduoda dukterinei „Gazprom“ kompanijai, tai yra tai, ko ir siekia Putinas – liga.net pastaba). O tai jau kita istorija.

Kaip bus praktikoje, mes dar nežinom. Schema turėjo pradėti veikti už dujas, pristatytas nuo balandžio 1 d., bet mokėjimai vėluoja. Netrukus suprasime, ar sutiko Europa ar kurios nors šalys su šia schema.

– Galbūt viskas tam, kad „Gazprombank“ išsigelbėtų nuo sankcijų?

– Taip, tai vienas iš variantų. Bet net jeigu šitos situacijos nebūtų, „Gazprombank“ taip glaudžiai susijęs su ES mokėjimais už dujas, kad tai sustiprina banko pozicijas. Prieš „Gazprombank“ buvo kažkokių sankcijų dar 2014 m., bet jis nuo SWIFT neatjungtas, ir, lyginant su kitais stambiais bankais, „Gazprombank“ jaučiasi labai ramiai. Jis apsaugotas, nes jo klientas – Gazprom – tiekia dujas Europai.

Tai ir yra ta „dujų adata“. Karštoji karo fazė vyksta jau beveik 10 metų. O jūs žinote, kaip pasikeitė Rusijos dujų dalis Europoje per tuos 10 metų? Ji išaugo nuo 25 proc. iki maždaug 40 proc. Ar jie iš viso suprato, ką daro? Ir dabar jie negali nuo to išsivaduoti. Kas dėl to kaltas?

– V. Putinas ilgai bandė ekonomiškai pririšti Ukrainą, taip pat ir per dujas. Bet juk tą patį galima pasakyti ir apie Europą. Kaip atsitiko, kad rusiškų dujų dalis taip išaugo? Tai buvo racionalus pasirinkimas, nes rusiškas dujas pirkti labiau apsimoka, ar reikalas kitas?

– Neturiu konkrečių faktų, patvirtinančių korupciją, bet yra tokia savoka, kaip europos „šrioderizacija“. Ne tik Vokietijos. Kiek įvairių šalių vadovų atsidūrė Rusijos kompanijų direktorių tarybose? Schroderis vasario pradžioje dar ir iškeltas į „Gazprom“ direktorių tarybą. Dar yra toks Matthias Warnigas (buvęs VDR saugumo darbuotojas, – liga.net pastaba), Putino draugas, Nord Stream vykdantysis direktorius. Ir kiti.

Aš neatmetu, kad tai įmanoma (kad Rusijos dujų dalis išaugo ir dėl Europos elito korupcijos, – liga.net pastaba), Aš stebėjau, kiek glaudūs yra ryšiai tarp Rusijos ir Vokietijos, Prancūzijos dujininkų. Visas tokias šventes, kaip „25 metai rusiškų dujų tiekimui į Prancūziją“, šventė Carskoje selo Jekaterinos rūmuose.

Rusai šia prasme moka užliūliuoti. Tai kaip velnias, kuris visą laiką gundo. Suprantama, kad europiečiai neturi tokių galimybių, kokias Rusija jiems siūlė. Tad dirva korupcijai buvo.

Ar jiems apsimokėjo ekonomiškai? Čia svarbu apimtys. Kai ekonomika augo, europiečiai negalėjo iš karto imti tiek dujų, kiek jiems reikia. O ir kur jas paimti? Rusijoje. Bet jeigu mes sakom, kad Rusija – pavojus, tai atrodo labai keista, kai karo Ukrainoje fone tiekimas tik augo. Toks jausmas, kad Europoje nesuprato, kokią grėsmę kelia Putino režimas, ir jie patys sėdo ant šitos „adatos“. Ir dabar nuo jos nulipti neva negali.

– Bet čia yra ir kita medalio pusė – Rusijai Europa yra stambiausia rinka. Ir štai ES nori atsisakyti Rusijos dujų ir naftos iki 2027 m. Jeigu Rusija praras stambiausią rinką, kiek rimti tai nuostoliai, kokio lygio žala Rusijos ekonomikai lyginant su tuo, kas jau yra?

– Paskaičiuokime. Praėjusiais metais „Gazprom“ pardavė dujų už 55,5 mlrd. JAV dolerių, suskystintų gamtinių dujų – už beveik 9 mlrd., naftos – už maždaug 110 mlrd. Ir didžioji dalis šių pinigų atėjo iš Europos. Tai milžiniškos sumos.

O dabar įsivaizduokime, kad jų nėra.

Ar pratemps jie kurį laiką? Pratemps. Bet kur jie atsidurs? Kur Šiaurės Korėja dabar, ten kažkur šalia. Ar jaučiasi tai Rusijos vartotojui? Jaučiasi. Galiu pagal save pasakyti. Aš palyginti neseniai iš ten išvažiavau. Kainos ėmė augti strimgalviais.

Aš turėjau daugiau atsargų, nei eilinis rusas, bet savo kišenėje taip pat tą jutau. Aš manau, čia vertėtų taip kelti klausimą: kur ta riba, už kurios rusas, kurį apiplėšė, išeis ne su plakatėliu, o su šakėmis? Man atrodo, ji ateis negreit, ir aš tuo nelabai tikiu.

– Apie SWIFT. Kodėl europiečiai taip vangiai atjungia Rusijos bankus, kodėl neįvedė tokių sankcijų prieš visą sektorių? Kiek skiriasi situacija, kai atjungta dalis bankų, nuo visiškos blokados?

– SWIFT, be abejo, labai svarbus, ir „Gazprombank“ bus vienas paskutinių, kuriuos atjungs. To nepadarys tol, kol Rusijos dujos bus tiekiamos į Europą. Bet pilna ir kitų bankų, kurie kažkodėl iki šiol neatjungti.

Man atrodo, Europa visą laiką atsilieka keletu žingsnių. Štai dabar ruošiamas šeštasis ES sankcijų paketas. Mane jau glumina faktai iš Europos pusės, kad ten bus kažkoks „protingas“ naftos embargas. Tai arba embargas, arba ne embargas. Tai sako, kad, greičiausiai, būsime nusivylę tokiu naftos embargu.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()