[Žinios trumpai] Maisto krizė pasaulyje gilėja - Indija uždraudžia kviečių eksportą: atvirai kalbama apie badą ()
Pasaulyje kyla maisto krizė, kurią užpuldama Ukrainą sukėlė Rusiją. Indija galėtų ją palengvinti, tačiau vietoj to uždraudė kviečių eksportą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas vyksta? Didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje Rusija užpuolė penktą šalį tame sąraše. Ukraina ir Rusija kartu eksportuoja beveik trečdalį pasaulio kviečių. Prekybiniai ryšiai su Rusija trūkinėja, Ukrainai sunkiai seksis užauginti įprasto dydžio derlių ir jį nuimti. Be to, Rusija visomis išgalėmis nori blokuoti Ukrainos prieigą prie Juodosios jūros. Ir ne šiaip sau - jie nori to papildomo sverto derybose. Ukrainietiškų grūdų jūs negausit, tai gal badas privers pirkti rusiškus? Jei pirksit rusiškus, tai turėsit daryti tam tikras nuolaidas.
Bet tai dar ne viskas. Rusija yra ketvirta šalis pagal azoto trąšų gamybą. Trąšos gaminamos ir Europoje, bet tam reikia gamtinių dujų, kurios brangsta. Ūkininkai jau dabar negali patikėti, kaip stipriai išaugo trąšų kainos. Jos neišvengiamai pagilins maisto krizę, nes auga javų auginimo kaštai. Ir neskubėkite nusišnekėti apie mėšlą - Jungtinė Karalystė neaugina tiek karvių ir vištų, kad jų mėšlu galėtų kompensuoti azoto trąšas, kurias dabar naudoja jos ūkininkai. Toli gražu.
Gegužės 13 dieną Indijos prekybos ministerija uždraudė kviečių eksportą. Vyriausybė tokį sprendimą motyvavo noru užtikrinti savo šalies maisto saugumą bei padėti kaimyninėms bei vargstančioms šalims. Politikus išgąsdino išaugę eksporto mąsta - jie ėmė skaičiuoti, kad grūdų gali neužtekti indams. Juk gyvenime garantuota tik mirtis, o kitas derlius - ne.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres teigia, kad karas Ukrainoje gali pasmerkti didelę pasaulio dalį badui, nematytam kelis dešimtmečius. Tikriausiai nepadeda ir tai, kad daug kur Vakarų šalyse žemės ūkio politikos formuotojai atprato nuo bado grėsmės ir ėmė prioritizuoti kitus dalykus, įskaitant aplinkosaugą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nemaža dalis derlingų javų laukų buvo pakeisti laukinėmis gėlėmis - ūkininkams už tai mokamos nemažos išmokos. Duona brangs ir galbūt tai nėra tragedija, bet brangs ir mėsa. O daug paukštynų gali bankrutuoti.
Ar tai - tik šalutinė Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmė, ar planuotas rezultatas? Putinas galėtų pasakyti, bet iš Ukrainos vagiami ir į Rusiją išvežami grūdai yra ne tokia jau subtili užuomina.