Vaclovas Pranskūnas. Piratavimas - prarasti pinigai ir populiarumas

+1 dėl kompiuterio aprašymo ir klausimo, logiškai pagalvojus kam tau reikalingas asmeninis kompiuteris su 1TB kietuoju disku jeigu tu nepiratauji? Kas liečia kūrėjus tai gal vadinkime juos tiesiog darbininkais, kadangi kūrėjas nesiekia materelinės naudos, o vat programinės yrangos gamintojas tik dėl pinigų ir dirba, juk ne dėl įkvėpimo ar kažko, jeigu taip tai galima sakyti kad jis gauna algą už sukūrtą produktą? nežinau kaip jam apmokamas darbas, bet juk nesakoma kad jeigu parduosim tai tau 10% sumos atiteks? Kūrėjas yra laisvai samdomas darbininkas šiuo atvėju, jis gali keisti įmones ir t.t. o kas liečia įmones kurios samdo kūrėjus čia jau loterija, kiekviena įmonė su tuo susiduria, čia piratai, kitur konkurencija ir t.t. nemanau kad kūrėjai sukurtą produktą įkainuotų tokia kaina kaip kad kai kurios programos yra įkainuotos. Čia yra įmonių įtaka daroma ir dauguma kainų išpučiamos. Su kaikuriom kainom netgi amerikoje būtų sunkoka kompiuterį pilnai paruošti darbui..

galiu pasakyt, ką pats naudoju. programos tokios: OS Win XP - pirktas Antivirusas - AVG free 9.0 Antispyware - Ad-Aware Anniversary edition Open office (visus dokumentus saugau su MS office 2003 plėtiniais ir jokių problemų, plius yra galimybė tiesiogiai pasidaryti .pdf tai iš vis rojus) 7-zip Photo Filtre - nuotraukų redagavimo (rastrinė) programa, pašalinanti visus trukdžius ir visa ko nereik, atrodo profesionaliai, tik pasistengt reikia. labai geras softas rekomenduoju. IrfanView - pav. peržiūra, resizing. Playeriai - Windows media player, winamp, vlc, km player - patenkina visus poreikius nebuvo filmo ar muzikos failo, kad neatidarytu CD Burner XP - nemokama diskų įrašymo alternatyva, kepu jau pora metų nemačiau problemų. CCleaner - registro tvarkymas, laikinųjų failų trynimas. Skype Foxit reader - pdf failų skaityklė, alternatyva skylėtam adobe reader. Inscape -vektorinės grafikos programa, funkcionalumu nenusileidžianti brangiai kainuojančioms komercinėms programoms (CorelDRAW, Adobe Illustrator) Notepad++ kodo rašymas programuotojams nemokamas html, c++ editorius su išplėstu notepad funkcionalumu. DAEMON tools - diskų atvaizdų kūrimo ir nuskaitymo programa CamStudio - įrašinėja ekrane matomą vaizdą į video formatą (filmuoja) .avi formatu Total free converter - paverčia .avi į suspaustą video failą visos išvardintos programos, neskaitan OS yra nemokamos.

Gedai, nepyk bet tiek winamp ir daemon tools yra mokami, nebent naudoji neregistruotą winamp, tokiu atveju neišsisaugo parametrai, manau tai labai nervintų kai kuriuos, o daemon tools turi nemokamą versiją (daemon tools lite), taipogi apribota, tačiau tvarkingai veikia.

http://www.winamp.com/media-player http://www.daemon-tools.cc/eng/downloads geras, apsilankyk tose svetainėse ir sužinosi jog yra ir free versijos, kurių eilinem vartotojui visiškai pakanka

Šiaip aš tą paminėjau. "nebent naudoji neregistruotą winamp", "daemon tools turi nemokamą versiją (daemon tools lite)". Panašu kad neatidžiai skaitai, tai pakartosiu. Yra nemokamos versijos, bet... Winamp neišsaugo nustatymų kol neregistruotas (registracija mokama), asmeniškai išbandęs. DAEMON Tools Pro Standard Trial, DAEMON Tools Pro Advanced Trial, DAEMON Tools Lite nemokami. Lite visam laikui, bet ne visos funkcijos yra (pats naudoju), pro standart ir advanced tik išbandymui, paskui mokamos. Nesupratau prie ko prikibai.

AŠ tik sakau, jog eilinem vartotojui tų programų funkcijų per akis, o jei nori daug daug platesnių, mokėk. Tame ir bėda, kad dauguma nori geriausio už nieką. Imam kvailoką, bet gerą pavyzdį, automobilis degalinėje. Seno automobilio vairuotojas susimoka už kurą, o štai neretai "kelių metų senumo" automobilio savininkas mėgina nesusimokėdamas už kurą pabėgti. Šia tikrai ne pavienis atvejis. Ką tai sako? Ne pagal savo kišenę transporto priemonę įsigijai. Taip ir su programomis, jei tau žut būt reiks, pasitaupysi ir turėsi, o jei minutės užgaida, neturi pinigų, tai kaip užėjo užgaida taip ir praeis. Paprasta.

Aišku pirktum, jei tik pinigų turėtum. Palyginsiu, kaip ir tu, su transportu. Ar pirktum WV Fox 1.1 variklis (įsirašyk norimą kuklią komplektaciją) ar Volvo S60 2.2TDI automatas (suprantama, markės ir komplektacija - skonio reikalas, bet palyginimas turėtų būti aiškus)? Yra kas jau perka tavo minėtas komplektacijas ir nesiruošia piratauti, tiesiog kai kas turi pinigų

Nesupratau tavo pavyzdžio. Mašinų ėdrumas nepriklauso nuo metų jei jie prižiūrimi, priklauso nuo litražo ir vairavimo būdo, bei kelių, kuriuose važiuoji. Pritariu dėl to, kad jei sugebi nusipirkti šviežią daiktą, kuris tuo metu yra tikrai brangus, tuomet žmogus turi turėt pinigų ir išlaikyti tam daiktui. Dėl to pas mus ir vyrauja senos mašinos. O dėl pc, turiu prieš pusantrų metų nusipirktą, tuo metu kai pirkau jis buvo šiek tiek aukščiau už mano nusistatytą ribą tarp prastų iš vidutinių, tai yra, kad atitiktų vidutinį privalo turėti vaizdo plokštę, tokie kainuoja nuo 2000LTL, kadangi nepagailėjau visų santaupų, nusipirkau už 2500LTL, penktadalis kainos vien OS. Sakai neįperki tai nepirk ir nenaudok. Įdomu kiek pats esi pasiėmęs. Man tenka prisipažinti kad daug, bet stengiuosi ieškoti alternatyvų, jei randu man tinkamą, aš ją ir naudoju. P.S.: turiu pasiūlymą, baigiam šitą beprasmį ginčą, nes niekas nenori nusileisti o kai per tiek laiko nepasistumta nė kiek į priekį, tai jis gali užsitęsti labai ilgai ir greičiausiai vėl liksim tame pačiame taške.

. Pamąstyk kam paprastam žmogui toks galingas žvėris.

Papildysiu: Nero (šimts metų nenaudoju) - ImgBurn, Infrarecorder. Linux'e tai iš viso pasaka - K3B, Brasero ir kiti. Yra ir daugiau, bet, dažniausiai, apribotas funkcionalumas. Office - nesikartosiu, bet mažoka alternatyvų. Antivir - Avast, Avira, turbūt ir daugiau rimtų gamintojų siūlo nemokamas versijas. Visų mylimam Photoshop irgi yra - Gimp ir jo forkai, linux'e vėlgi didesnis pasirinkimas - Cinepaint, Krita. Paprastesnėm operacijom dar didesnis pasirinkimas.

Neblogas sąrašiukas. Na kai nei cd, nei dvd jau seniai nebe įrašinėju tai tik nero te pamenu. Manau open office visai geras dalykas tik gaila negalima pasidaryt kaip ms office 2007 meniu nes jie patentą pasidarė, autorinės teisės neleidžia kopijuot. Asmeniškai esu prieš avira, kiauras daiktas kaip rėtis, išbandė draugas, po vieno tam tikro usb praleido virusus ir visą laiką tylėjo, pasijautė kompo lėtumas, pakeitus į kitą antivirusinę iš kart rado ir sutvarkė. O photoshop atmainai norėčiau dar pridėti paint.net, šita programėlė man visai patiko, kai neesu mėgėjas redaguoti nuotraukų, tai man visiškai pakanka savo menkiems norams patenkinti ir net visko neišnaudoju.

kas klause ar pikrciau pas mane pn pc ir yra.. namie sedi linuxai ir windowsai.. visom programom kiek paprastam reikalui ar darbui naudoju linux o game'ams naudoju win nes winehq naujausiu game netempia.... o game bent jau paskutiniu metu perku AION kas menesi po 50lt o seip daugiau free ju pilna losiu dar Legue of legends. Esme cia vat lietuviai turi toki pomegi jei neturi ar negali gaus ir tures nelegaliais keliais. Kiek ish cia puse buvo sakanciu jog reik arti beveik visa diena kad isigytum muziki albuma ar game... tai taip imk ir ark uz dyka niekas neduoda nepatinka savo susikurk.. cia beprasme kalba... nes piratai sau toliau nores piratauti nes nemoka ieskot free alternatyvu ir verkia nes litu neturi na o kas turi galva ant peciu ras budu kaip legaliai viska ir nemokamai tureti. gal baigiam tema mm?

Prie ko čia tas arimas už dyką. Kiši į visus komentarus ir pats turbūt nesupranti kodėl. Visi programeriai, modeliuotojai, dizaineriai, animatoriai ir kt. gauna atlyginimus ir tikrai gerus, todėl jiem piratavimas jokios įtakos nedaro. Piratavimas tik atima papildomą pelną iš korporacijų, kurios ir taip per metus pasidaro milijardinius pelnus. Jei sumažintų kainas pagal pragyvenimo lygį (galėtų kad ir pagal IP geimą instaliuojant patikrinti, ar tam regione naudojamas, jei ne - blokuoti) ir taip gautų dar papildomus kelis šimtelius milijonų, kurių dabar nemato.

Sprendžiant iš diskusijų, didžioji komentatorių dalis puikiai išmano nemokamų programų rinkos subtilybes. Atvirai kalbant, mums šita sritis vis dar labai neaiški, todėl jokios nuomonės šiuo klausimu vis dar nesusidarėm. Bet už tai prašom išmanančių mums padėti susiorientuoti, iš ko gyvena nemokamą programinę įrangą kuriantys gamintojai? Tarkim, mes norėtume užsiimti nemokamo žodyno sukūrimu. Na, kiek tam reiktų sugaišti laiko? Pasinaudodami galimomis atviromis duomenų bazėmis ir jas papildydami trūkstama informacija, sukurdami savo grafinę sąsają, ištaisydami klaideles - sakykime, sugaišime pusmetį intensyvaus darbo. Tą laiko tarpą visi prie projekto dirbantys žmonės turės iš kažko gyventi, vadinasi gaus algas. Bet tai normali investicija. Na, o paskui platinu produktą nemokamai. Visi patenkinti (nors dažniausiai, būna nepatenkinti dėl klaidų, nepatogaus valdymo, dar bala žino ko), kad nemokamai ir rodo mus kaip pavyzdį. Bet vat čia pagrindinis klausimas iškyla - o iš ko tuomet gyvena gamintojas? Jam reikia susigrąžinti investicijas ir tobulinti produktą. Šiuo komentaru mes nenorime jokio požiūrio kritikuoti, tiesiog tikrai yra neaiškus mechanizmas iš ko gyvena nemokamą produktą platinantys gamintojai. Atmetam tuos atvejus, kai nemokamai platiname tik dalį funkcionalumo, o už pilnas funkcijas reiktų mokėti (vistiek nulauž ir kas norės naudosis pilnomis funkcijomis nemokamai) arba fiziniams asmenims nemokamai, įmonėm mokamai. Imam grynai nemokamą produktą ir jo verslo modelį - kaip tai funkcionuoja?

Iš atviro kodo jau ne pirmus metus žmonės neblogai gyvena, ir nereikia čia durneliais apsimetinėti. Nors tiesa sakant bakrutuoti gali visi - ir atviro ir neatviro kodo kurejai. Va pav: http://www.contourenterprise.lt/.

Sutikit, jog toks atsakymas į klausimą neatsako ir panašus į "tikiu, nes taip noriu tikėti", o ne į argumentuotą nuomonę. Bet visgi, atsakymas sukelia naujų klausimų: 1) Kokie žmonės? 2) Ką reiškia neblogai gyvena - reiktų kažkokios atraminės palyginimo sistemos 3) Iš kur jie gauna pajamas "neblogam gyvenimui"?

Labai įvairūs atvejai, ir pajamos skirtingai gaunamos. Stambios kompanijos gali gaminti produktus, kuriuose įdiegiama atviro kodo programos, tuo skatinant tų produktų populiarumą. O šiap dažniausiai eina palaikymas ir konsultacijos. Štai pav. buhalterinė apskaita firmai - licenzija 2000lt, o metinis palaikymas (klaidų taisymas, įstatymu pakeitimu diegimas ir t.t.) 1200lt. Tai, galima atgniaužti nagus šiek tiek ir pereiti prie nemokamos licenzijos. Beje netgi ir uždarą kodą kurdamas vistiek turtingiausiu pasaulio žmogum netapsi.

(yra mygtukas support, kreipiasi iš kart į email'ą. Žinoma tokio pelno kaip wow abejoju ar gauna, tačiau esant pakankamai dideliam žmonių ratui galima galvot.

Puiku! Jau gaunasi diskusija. Dė lstambių kompanijų ir nemokamų produktų panaudojimo marketingui arba vardo populairinimui - viskas kaip iš logiška, čia klausimų nekyla. Taip pat atrodo logiška ir pinigų "išsimušimas" iš specifinių programinių įrangų verslui, kurias būtina reguliariai atnaujinti - nors programą duodi nemokamai, bet atnaujinimas pagal įstatymus ar kitus apsektus, yra mokamas. Kitaip tariant, nemokamos programos kaip marketingo priedas - yra logiška ir klausimų mums nekelia. Bet tai tarsi "trupiniai" nuo pagrindinio patiekalo, už kurį kažkas moka. O kai kalba eina būtent apie pagrindinį nemokamą patiekalą? Klausimas būtent apie bendro naudojimo programas vartotojui (juk apie jas šitam forume ir eina kalbos bei diskusijos), kurias sukūrė maža ką tik susiformavusi kompanija. Kaip gi šiuo atveju? Tarkim, mažutė įmonė nori kurti bendro naudojimo naršyklę, žodyną, archivatorių, antivirusą (už jo atnaujinimą niekas pinigų irgi nenori mokėti) ir pan. Kaip išgyvena tokie atvejai?

Vadinasi, kol kas aiškios galimybės dvi - papildomų galimybių apmokestinimas (bet tai jau nėra tikra nemokama programa ir be to, vistiek pinigai gaunami per apmokestinimą) arba per rėmimą. Įdomu, ar pastarasis būdas yra kažkam garantavęs pragyvenimą įmonės lygiu ar tik suteikęs moralinį pasitenkinimą. Ne, neskaitant Wikipedijos, kur veikia kiek kiti mechanizmai ir aišku, didžiulis globalumo lygis.