Vaclovas Pranskūnas. Piratavimas - prarasti pinigai ir populiarumas

Atvirą kodą kuria ne mažutė kompanija, ir jį dažniausiai kuria neturėdami tikslo išgyvent. Tiesa ir atvirą kodą galima parduoti. Ir licencijų visokių yra. Čia yra kaip liaudies dainos . Ir jeigu tu gerai dainuoji, tai kasdien tave kvies į vestuves, ir būsi sotus ir girtas. O mažutė kompanija turi galvoti pati, kaip jai išgyventi.

Vadinasi, nemokamos programos (nebūtinai atviro kodo) galimos tik kaip marketingo galimybės sugundant klientus arba naudotis kitomis, jau mokamomis programomis, arba įrodant kompanijos programuotojų lygį, kad juos samdytų kiti užsakovai. Vadinasi, nemokama programa savęs pati negali išlaikyti ir nedidelė kompanija, norinti kažką visuomenei kurti nemokamo, po teikti visus atnaujinimus, yra iš karto pasmerkta ekonominei mirčiai? Tai vadinasi, vien tik nemokamų programų ateitis niekada neiššaus, nes jas vistiek turės išlaikyti mokamos programos?

mokamas dalykas. Čia tas pats kaip gatvėje grojantis žmogus, klausosi visi, yra kam tikrai patinka ką gridi, bet niekas neįpareigotas susimokėti, o va koncertų salėje...

Apie atvirą kodą daug yra čia: http://www.akl.lt/ Būtų tikrai įdomu sužinoti, kokiu tiksliai būdu užsidirba atviro kodo kūrėjai. Aš lapės nelabai supratau. Pasigedau konkretumo šiuo klausimu. Gal būtų galima tiksliau išgirsti, gal kokį pavyzdį pateiktum, kad būtų aiškesnis vaizdas?

Atrodo, kad čia painiojami visai skirtingi dalykai - atviras kodas, ir ir ji kuriančių ar aplink besitrinančių žmonių pajamos. Pati programa gyvena savo gyvenimą, jei taip galima pasakyti, ir čia vyksta ginčai - kas geriau atviras kodas ar uždaras. Kokia - atviro kodo ar uždaro labiau patenkina žmonių poreikius. O kiek iš to galima uždirbti tai visai kitas klausimas. Tas pats programuotojas gali viena diena gyventi rašydamas programą už pinigus, kita diena savo malonumui atvirą. O kaip uždirbti galvoti reikia. Veiklos modeliai keičiasi, nori ar nenori. Konkrečiai tai taip - atviro kodo atveju pajamos eina iš palaikymo.

Dėl žaidimų ir HW - ar labai sinkleriai ir atariai tobulėjo, kol nebuvo piratinių žaidimų rinkos? Taip, su laiku atsirado FDD palaikymas, RAM paaugo nu 48 iki 64 ar net 128 kb. Bet visa tai - verslo sistemų nuopelnas. IBM, Motorola, Apple investavo į tyrimus, kad galėtų užkurti tokias sistemas kaip VisiCalc. Be jų iki šiol namie pliektume su "Santakom". Dėl OSS pelningumo. Pats darau OSS (nesireklamuosiu, čia ne vieta). Parduodame: brandą, palaikymą, diegimus, hostingą, lokalizacijas. Net iš tokių šūdžiukų kaip FCKeditor WISIWYG web redaktoriaus pluginų gaunasi nemažas pinigų srautas. Klientas moka už bugfixus, pataisymus - mes per paypal'ą mokam plugino autoriui už konsultacijas, paskui patys taisom ir contributinam. Gauname ir priešingą srautą: kažkas nori praplėsti mūsų pluginus, nori palaikymo ir pan. - taip gauname tam tikras pajamas, iš kurių galime išlaikyti du studentus full time - vadybos, infrastruktūros, testuotojų kaštai, mokesčiai - viskas įskaičiuota, ir dar lieka pliuso. Ir tai tik dėl kažkokio mizerno Web redaktoriaus pluginų+customizacijų! Vienas dalykas, dėl kurio gailiuosi: kad dirbdamas stambiam klientui, pasirašiau NDA ir neišsimušiau teisės pakeitimų atiduoti OSS bendruomenei. Pirma, teko perrašyti tą patį funkcionalumą, nes žinojau, kad tai perspektyvu ir reikalinga. Antra, kad nepažeisčiau NDA, tuos pačius dalykus kodinau "po trupinėlį" - tai, ko tuo metu reikia, su kitokia architektūra. Ir trečia: palaikymas savo klientui. Yra atskira kodo atšaka, nesuderinama su naujausia versija. Užuot "pardavęs" OSS versijos pataisas, turiu aiškintis, kaip tas OSS veikia ir pakeitimus "backportinti". "Fyčeris" klientui kainuoja tiek pat - ar pusdienį ieškočiau ir pritaikyčiau pluginą, pusdienį testuočiau - ar dvi dienas aiškinčiausi ir kodinčiau + dvi dienas testuočiau. Pridedu savo Windowsinį SW: OpenOffice Eclipse Visual Studio Express, SharpDevelop Avira, Comodo FAR OpenSource 7-Zip Miranda IM UltraVNC PuTTY Cygwin Paint.NET+GimpShop Inkscape Scribus OpenDict + LED žodynai Lazarus Firebug WinAmp Free VLC + MPlayer ir t.t.