Dalies įmonių pelningumas siekia beveik pusę pajamų, bankrutuoja vienetai.

Nors dauguma odontologijos paslaugas teikiančių įmonių yra labai mažos ir darbuotojų skaičius jose paprastai neviršija 10, šis verslas yra vienas stabiliausių Lietuvoje. Įmonių pelningumas neretai viršija trečdalį pajamų, o nemokios tampa tik vienetai. Verčiantis odontologijos paslaugomis tikimybė bankrutuoti yra 7 kartus mažesnė nei visų kitų verslų vidutinė rizika – tai parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė.

2023 m. sausio mėn. duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 2 tūkst. odontologijos paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba 9,5 tūkst. darbuotojų. Įmonių ir darbuotojų skaičius kasmet auga.

Odontologijos įmonės paprastai yra mažos – daugiau nei pusėje jų dirba iki 10 darbuotojų. Tik 12 organizacijų sukūrė daugiau nei 50 darbo vietų, o didžiausios odontologijos paslaugų bendrovės rikiuojasi taip: VšĮ „Vilniaus Universitetinė ligoninė“ (293), „SB dantų klinika“ (168), „Denticija“ (153), „Šypsenos akademija“ (126), „Šypsenų laboratorija (124), „Vilniaus implantologijos centro klinika“ (93), VšĮ „Panevėžio miesto odontologijos poliklinika“ (72), „Laudenta“ (71), „Pasirink“ (66) bei „Žvėryno odontologijos klinika“ (59).

Pajamos auga kasmet, pelningumas išlieka aukštas

Nepaisant gydymo paslaugų sektorių užklupusių pandeminių ribojimų 2020–2021 m., odontologinių įmonių bendrai gautos pajamos kasmet nuosekliai augo ir 2021 m. siekė 294,6 mln. Eur – tai 39,8 proc. daugiau negu 2020 m. (210,7 mln. Eur) ir 76 proc. daugiau negu 2019 m. (167 mln. Eur).

Daugiausia pajamų 2021 m. gavusių įmonių dešimtuką sudaro: „SB dantų klinika“ (8,2 mln. Eur), „Vilniaus implantologijos centro klinika“ (~7 mln. Eur), „Denticija“ (3,2 mln. Eur), „Šypsenos akademija“ (3,1 mln. Eur), „Prodenta“ (3,1 mln. Eur), „Žvėryno odontologijos klinika“ (3 mln. Eur), „Sveikatos gija“ (2,9 mln. Eur), „Šiaulių implantologijos centras“ (2,8 mln. Eur), „Laudenta“ (2,6 mln. Eur) bei „Dantų harmonija – Dental harmony“ (2,6 mln. Eur).

Odontologijos paslaugas teikiančios įmonės išsiskiria palyginti aukštu pelningumu, siekiančiu iki 45 proc. Didžiausią pelną 2021 m. gavusių bendrovių dešimtuką sudaro: „Laudenta“ (922 tūkst. Eur), „SB dantų klinika“ (917 tūkst. Eur), „Implantera“ (739 tūkst. Eur), „Šiaulių implantologijos centras“ (713 tūkst. Eur), „Šypsenos dizainas“ (688 tūkst. Eur), „Vilniaus implantologijos centro klinika“ (644 tūkst. Eur), „Klaipėdos ortodontijos centras“ (592 tūkst. Eur), „Dantima“ (556 tūkst. Eur), „Donato Jurgaičio odontologijos klinika“ (529 tūkst. Eur) bei „Dantų centras“ (512 tūkst. Eur).

„Odontologijos paslaugų verslas turi pranašumų: paprastai už suteiktas paslaugas gyventojai susimoka iš karto – tai spartina lėšų apyvartumą. Be to, daliai odontologų teikiamų paslaugų taikomos didelės PVM lengvatos – tai mažina mokesčių naštą ir didina įmonių pelningumą“, –  sako Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė.

Vis dėlto ne visoms įmonėms pavyko dirbti pelningai – 2021 m. 148 odontologijos paslaugas teikusios įmonės deklaravo nuostolį, kai pandeminiais 2020 m. nuostolingai dirbo 128, о priešpandeminiais 2019 m. – 133 įmonės.

Odontologų bankroto tikimybė 7 kartus mažesnė

Iš visų kitų sektorių odontologijos paslaugų sektorius išsiskiria ypač žema bankroto rizika – šiuo metu aukštai bankroto rizikai priklauso 1 proc. įmonių, aukščiausiai – 0 proc. Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso atitinkamai 3 proc. bei 2 proc. įmonių. Odontologijos paslaugų įmonių rizikingumas buvo kiek didesnis 2021 m. pradžioje, kai aukštai bankroto rizikos klasei priklausė 4 proc. įmonių (aukščiausiai – nė vienos), o vėlavimo atsiskaityti aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms priklausė 11 proc. įmonių.

2022 m. bei 2021 m. nebankrutavo nė viena odontologijos paslaugas teikianti įmonė, o nuo 2003 m. nemokiomis tapo 26 įmonės – vidutiniškai po 1–2 per metus.

Odontologų verslas išsiskiria žemu skolų lygiu. 2023 m. sausio  mėn. duomenimis, registruotų skolų kredito biuro sistemoje buvo 98, o jų bendra suma sudarė 95 tūkst. Eur. Vidutinis skolos dydis siekė 971 Eur.

Palyginti su kitose srityse veikiančiomis įmonėmis Lietuvoje, odontologijos paslaugų bendrovės yra 7 kartus mažiau rizikingos. Pvz., š. m. sausį 1,3 proc. odontologijos įmonių buvo priskirtos aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms, kai visų kitų Lietuvoje veikiančių įmonių vidurkis siekė 9,5 proc. Pagal vėlavimo mokėti rizikingumą aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms priklausė 4,5 proc. įmonių, o visų kitų įmonių vidurkis sudarė 17,2 proc.

Beveik penktadalis odontologijos paslaugas teikiančių įmonių (359) iki šiol nepateikė savo finansinės atskaitomybės už 2021 m.

Komentarai ()