Rusijos ekonomika pradeda žlugti dėl karo ir šaliai įvestų sankcijų.

Tai teigiama leidinio „The Wall Street Journal“ straipsnyje.

Medžiagoje pažymima, kad pernai, pirmaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesiais, kilo naftos ir gamtinių dujų kainos, o tai atnešė Maskvai didžiulius pelnus, tačiau tos dienos jau baigėsi.

Karas vyksta antrus metus, o Vakarų sankcijos griežtėja, Rusijos vyriausybės pajamos mažėja.

Didžiausios šalies eksporto prekės – dujos ir nafta – neteko pagrindinių pirkėjų.

Tuo pačiu metu nuo lapkričio rublio kursas dolerio atžvilgiu nukrito daugiau nei 20 proc.

Šalies darbo jėga sumažėjo, nes jaunuoliai eina į frontą arba bėga iš RF, bijodami būti pašaukti į armiją. Neapibrėžtumas taip pat atbaido investicijas į verslą.

„Rusijos ekonomika žengia į ilgalaikį regresą“, – prognozuoja netrukus po invazijos šalį palikusi buvusi Rusijos centrinio banko pareigūnė Oleksandra Prokopenko.

Rusijos milijardierius Olegas Deripaska šį mėnesį perspėjo, kad Rusijai baigiasi pinigai. „Kitais metais pinigų nebus, mums reikia užsienio investuotojų“, – ekonomikos konferencijoje sakė žaliavų magnatas.

Dėl Europos rinkos praradimo ir Vakarų investuotojų pasitraukimo Maskva tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos.

„Nepaisant Rusijos trumpalaikio atsparumo, ilgalaikis vaizdas yra niūrus: Maskva bus daug uždaresnė ir pernelyg priklausoma nuo Kinijos“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone vyresnioji bendradarbė Maria Shagina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planavo pasinaudoti Rusijos energijos tiekimu, kad apribotų Vakarų Europos paramą Ukrainai.

Vietoj to, Europos vyriausybės nesumažino savo paramos Kyjivui, bet pradėjo greitai ieškoti naujų gamtinių dujų ir naftos šaltinių.

Dauguma rusiškų dujų srautų į Europą sustojo, bet po pirminio šuolio pasaulinės dujų kainos smuko žemyn. Dabar Maskva teigia, jog iki birželio naftos gavybą sumažins 5%, palyginti su ankstesniu lygiu. Naftą ji parduoda mažesnėmis kainomis, lyginant su pasaulinėmis kainomis.

Dėl to per pirmuosius du šių metų mėnesius Rusijos vyriausybės pajamos iš energetikos sumažėjo beveik perpus, o biudžeto deficitas pagilėjo.

Per pirmuosius du mėnesius fiskalinis atotrūkis siekė 34 milijardus dolerių, o tai atitinka daugiau nei 1,5% visos šalies ekonominės produkcijos. Tai verčia Maskvą giliau pasinerti į savo suverenų turto fondą, vieną iš pagrindinių antikrizinių buferių.

Vyriausybė iki šiol gali skolintis šalies viduje, o nepriklausomas turto fondas vis dar turi 147 mlrd. dolerių.

Straipsnyje pažymima, kad Rusija rado būdų parduoti savo naftą Kinijai ir Indijai. Vietoj to Kinija pradėjo tiekti daug detalių, kurias Rusija gaudavo iš Vakarų.

Rusijos pareigūnai pripažįsta sunkumus, bet sako, kad ekonomika greitai prisitaikė. Ir V. Putinas sakė, kad jo vyriausybė veiksmingai atremia grėsmes ekonomikai.

Daugiau nei 20 V. Putino valdymo metų didelės pajamos už naftą ir dujas buvo socialinio susitarimo pagrindas, pagal kurį dauguma rusų mainais į aukštesnius gyvenimo standartus dažniausiai atsiribojo nuo opozicijos politikos ir protestų.

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, potencialus Rusijos augimo tempas – greitis, kuriuo ji galėtų augti nesibaimindama infliacijos – iki 2014 m., t.y. metų, kai ji užėmė Krymą, siekė apie 3,5 proc. Kai kurie ekonomistai teigia, kad šis skaičius sumažėjo iki 1 proc., nes mažėja darbo našumas, o ekonomika tampa technologiškai atsilikusi ir labiau izoliuota.

„Tokiai ekonomikai, kaip Rusijos, 1% yra niekas, tai net nėra paramos lygis“, – sakė O. Prokopenko.

Mažėjantis eksportas, įtempta darbo rinka ir padidėjusios vyriausybės išlaidos didina infliacijos riziką, šį mėnesį pareiškė Rusijos centrinis bankas.

Pasak Gaidaro ekonominės politikos instituto Maskvoje, šalies pramonė patiria didžiausią darbo jėgos trūkumą nuo stebėjimų pradžios 1993 m.

Leidinyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Rusija jau daug metų bando atlikti importo pakeitimą – užsienio prekes pakeisti vietinėmis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

censor.net

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (1)