Rusijos prezidentas laukė du mėnesius, kol išspręs maištininko klausimą.

J. Prigožinas ėjo į tokią savo gyvenimo pabaigą apie dešimt metų – jis pradėjo kaip Rusijos gynybos ministerijos tiekėjas ir „trolių fabriko“ savininkas.

„Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas rugpjūčio 23 dieną žuvo lėktuvo katastrofoje. Kartu su juo žuvo „Wagner“ vadas Dmitrijus Utkinas ir kiti samdinių vadai. Vakarų žiniasklaida tyrė kaltinamųjų gyvenimo kelią: norėjo išsiaiškinti, kodėl J. Prigožinas gyveno „tiek ilgai“. Apie tai rašoma „The Telegraph“ straipsnyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parodė dvi savo silpnybes, kurios lėmė J. Prigožino mirtį.

Pirmoji priežastis yra ta, kad V. Putinui patinka „savo pavaldinių“ susipriešinimas. Dėl to, anot leidinio, pavaldiniai tapo silpnesni ir jis juos kontroliavo.

Antroji priežastis – „polinkis atidėlioti“ (tai yra nuolat atidėti reikalus „vėliau“). Dėl to Kremliaus vadovas pernelyg ilgai nesprendė problemų su J. Prigožinu, o situacija nuėjo taip toli, kad jį teko „pašalinti“.

Nuo J. Prigožino maišto iki jo mirties praėjo du mėnesiai – būtent tai rodo ryžtingų veiksmų, kurių V. Putinas turėjo imtis anksčiau, atidėjimą, rašoma straipsnyje. Kremliaus vadovas matė, kaip „vagneriečiai“ įsikūrė Baltarusijoje, kaip J. Prigožinas lankėsi Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikime Sankt Peterburge, kaip užfiksavo kreipimąsi iš dykumos. V. Putinas rūpinosi bet kuo – grūdų sandoriu, Turkija, Pietų Afrika, BRICS – bet ne maištininku.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

focus.ua

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (1)