Nuo 2 iki 14 metų. Per kiek laiko Europos šalys įstojo į ES. Kiek lauks Ukraina ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Verta pažymėti, kad ne visos Europos šalys siekia tapti ES dalimi. Taip Islandija 2009 metais pateikė prašymą, tačiau 2013 metų gegužę – įšaldė derybas, o 2015 metais – prašymą atsiėmė. Tarp nurodytų priežasčių buvo žvejybos kvotų klausimas, o ekspertai teigė, kad ES išlieka patraukli „tik vargšams arba tiems, kurie nesutinka su reformomis“. O salos valstybė tvirtai stovi ant kojų.
2020 metais dar vienas sukrėtimas Europos bendruomenei buvo „Brexit“ Didžiojoje Britanijoje. Prieš šį procesą 2016 metais buvo surengtas referendumas, kuriame už šalies išstojimą iš ES balsavo 51,9 proc. žmonių.
Ne anksčiau kaip 2030 m.
Derybos dėl narystės ES trunka ne vienerius metus ir bet kuriame etape procesas gali būti užblokuotas, kaip atsitiko su Bulgarija, kuri neleidžia Šiaurės Makedonijai įstoti į ES. Neseniai Didžiosios Britanijos laikraštis „The Times“ paskelbė straipsnį, kurio autoriai mano, kad Ukraina vargu ar įstos į Europos Sąjungą iki 2030 m. Pagrindinė kliūtis bus karas ir skurdas šalyje.
Ekspertai pažymi, kad septyneri metai pakeliui į ES, jei karas artimiausiu metu baigsis, yra geriausias Ukrainai scenarijus. Kelias į Europos Sąjungą bus sunkus. Juk Kijevo laukia sunkios, skausmingos reformos ir krizės akimirkos.
Pasak politikos analitiko Olego Posternako, Ukraina derybų metu turės daug klausimų. Pirma, teisinė pusė – Ukraina daugeliu aspektų sinchronizavo nacionalinius teisės aktus su Europos teisės aktais, tačiau vis dar yra neišspręstų klausimų.
Ekonominės reformos nebus lengvos. Visų pirma mokesčių ir muitų teisės aktai. Be to, pačioje ES vyksta reformos. Padėtis su Vengrija, kuri neseniai piktnaudžiavo veto teise, parodė, kad vienybė ES yra trapi. Lisabonos sutarties reforma, dėl kurios anksčiau spėliojo ekspertai, gali užtrukti ne vienerius metus.
„Vokietija, Italija, Prancūzija pavargo nuo to, kad tokie „ekonominiai nykštukai“ kaip Vengrija blokuoja iniciatyvas ir yra priversta su jomis ilgai derėtis“, – sakė politologas Ihoris Reiterovičius.
Anot Posternako, Ukraina netaps ES nare dabartine forma, todėl reformų procesas paveiks šalies europinę integraciją.
„Mūsų laukia derybų programos patvirtinimas 2024 m. kovo mėn. ES viršūnių susitikime. Kiekvieną kartą Vengrija ir kitos šalys gali sulėtinti derybų su Ukraina procesą. Dėl politinių ir ekonominių skirtumų su kiekviena šalimi bus krizės momentų. Tai bus ilgas, sunkus, skausmingas ir prieštaringas procesas. Todėl septyneri metai yra optimistinis scenarijus“, – sako ekspertas.
Posternakas priduria, kad jau 18 metų ES nare bandančios tapti Turkijos likimas Ukrainos neištiks.
„Turkija – autoritarinė šalis, turinti skirtingą kultūrinę ir istorinę drobę. Ukraina nepanaši į Turkiją. Esame Vakarų Europos šalis. Tačiau kol kas ES nėra sutarimo. [Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras] Orbánas ir [Slovakijos ministras pirmininkas Robertas] Fico mano, kad Ukraina nepasirengusi dėl klestinčios korupcijos šalyje. Ir šie klausimai gali būti neišspręsti per septynerius metus“, – pastebi politologas.
