Iš trijų Baltijos valstybių Estijos namų ūkių finansų rodikliai daugelyje sričių atrodo geresni nei Latvijos ir Lietuvos. Gal vien todėl, kad estų – tik kiek daugiau nei milijonas?

Estai kelerius metus uždirba gerokai daugiau nei latviai ir lietuviai. Bedarbių tarp estų, palyginti su latviais ir lietuviais, taip pat mažiau. Vidutinis estas yra sukaupęs daugiau santaupų nei statistinis lietuvis ir latvis, tiesa, esto ir skolos našta sunkesnė.

Pernai Estijos bendrasis vidaus produktas augo sparčiau nei Baltijos kaimynių, o per praėjusį dešimtmetį Estija dėl emigracijos prarado palyginti mažiau gyventojų nei Lietuva ir Latvija.

Tokius palyginamuosius duomenis pateikia naujausia SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga „SEB Baltic Household Outlook“, pristatyta Rygoje. SEB bankų Baltijos šalyse socialinės ekonomikos ir šeimos finansų ekspertai teigia, kad estų pranašumą iš dalies gali lemti geresnė ekonominė ir geografinė padėtis, tam tikri kultūrų skirtumai, tačiau statistiniai kaimynų rodikliai iš dalies gali atrodyti geriau vien todėl, kad estų – tik kiek daugiau nei milijonas.

Uždirba daugiausia

Estijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį realusis darbo užmokestis padidėjo 2,1 proc. ir augo antrą ketvirtį iš eilės. Tai reiškia, kad 11 ketvirčių trukęs realiojo darbo užmokesčio mažėjimas Estijoje liovėsi. Tuo metu Lietuvos dirbančiųjų realusis darbo užmokestis mažėjo jau 12 ketvirtį iš eilės – palyginus paskutinį 2011 metų ketvirtį su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, realusis darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento.

Per pastaruosius dvejus metus iš visų Baltijos šalių darbo užmokestis labiausiai išaugo Estijoje – paskutinį 2011 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, darbo užmokestis Estijoje padidėjo 6,3 proc., Latvijoje – 4,5 proc., Lietuvoje – 2,5 procento.

Didžiausias vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių yra Estijoje, darbo užmokestį Latvijoje jis viršija 28 proc., Lietuvoje – 37 procentais.

Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių Latvijoje yra 7 proc. didesnis negu Lietuvoje, tačiau dėl didesnių mokesčių Latvijoje darbuotojų į rankas gaunamas darbo užmokestis vis dar tebėra mažiausias iš visų Baltijos šalių. Paskutinį 2011 metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas Estijoje siekė 693 eurus (2393 litus), Lietuvoje – 489 eurus (1688 litus), Latvijoje – 481 eurą (1661 litų).

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių (popieriuje) Estijoje buvo 865 eurai (2987 litai), Latvijoje – 676 eurai (2334 litai), Lietuvoje – 630 eurų (2175 litai).

„Šie pinigai dažniausiai leidžiami pirkiniams. Vartojimas sparčiau nei pajamos pernai augo visose Baltijos šalyse o sparčiausiai – Lietuvoje. Tai galima paaiškinti įvairiai. Pavyzdžiui, latviai mažiau taupė. 2008-2009 metais indėlių palūkanos buvo didesnės ir žmonės daugiau taupė, o 2011-aisiais, kai palūkanų normos krito, latviai daugiau išleido, ypač tie, kurie 2008-2009 taupė lėšas brangesniems pirkiniams. Vartojimą skatino ir emigrantų pervedami pinigai“, – tautiečių vartojimo įpročius aiškino SEB banko Latvijoje šeimos finansų analitikas Edmundas Rudzytis.

Anot jo, 7-8 proc. Estijos bei Lietuvos namų ūkio ir 10 proc. Latvijos ūkio pajamų sudarė iš užsienio pervedami pinigai. „Praėjusiais metais į Latviją iš užsienio pervedamų pinigų mažėjo, į Lietuvą – didėjo“, – pažymėjo E. Rudzytis.

SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triin Messimas pastebėjo tam tikrų estų ir latvių bei lietuvių namų ūkių elgsenos skirtumų. Nors uždirba mažiau nei estai, lietuviai ir latviai planuoja pirkiniams išleisti daugiau. „Estai labai atsargūs ir atsakingai planuoja didelius pirkinius. Latviai ir lietuviai optimistiškesni, jie didesnius pirkinius planuoja dažniau. Manau, taip yra todėl, kad estai truputį nerimauja dėl euro zonos ateities. Mes gauname blogų, negatyvių žinių iš ES, ypač Graikijos, Ispanijos bei Italijos. Nors paprasta estų šeima ir nesupranta, kaip įvykiai šiose šalyse gali paveikti jų finansinę padėtį, estai nesijaučia labai komfortiškai“, – samprotavo ekspertė.

Dabar jos tautiečius pirkti esą sugundo aktyvios mažmeninės prekybos kampanijos ir siūlomos patrauklios kainos. „Taigi estai perka dabar, bet neplanuoja pirkti ateityje“, – paaiškino T. Messimas.

Ekspertės nuomone, gerokai prasiskolinę estai dabar daugiau taupo ir mažiau skolinasi, bet išleidžia daugiau nei gauna pajamų. „Lietuviai – per vidurį: truputį daugiau taupo ir truputį daugiau vartoja, jų padėtis beveik subalansuota. Problemiškiausia latvių padėtis, jie sunkiais 2008-2009 metais gyveno susispaudę, o dabar išleidžia daugiau nei uždirba, jiems sunkiai sekasi taupyti“, – mano T. Messimas.
Sparčiausiai mažėjo bedarbių

2011 metais visose trijose Baltijos valstybėse padaugėjo dirbančiųjų, bet labiausiai – Estijoje. Užimtumo lygis joje, palyginti su 2010 metais, kai nedarbas Baltijos šalių darbo rinkoje buvo pasiekęs aukščiausią lygį, padidėjo 11 proc., Latvijoje – 7,7 proc., Lietuvoje – 5,9 procento.

„Estai gali didžiuotis tokiu sparčiu nedarbo mažėjimu. Per pastaruosius dvejus metus jie atkūrė 60 tūkst. iš 107 tūkst. prarastų darbo vietų“, – kaimynus gyrė latvis E. Rudzytis.

Geresnius Estijos duomenis, pasak jo, galėjo lemti tai, kad estų emigruoja palyginti mažiau nei lietuvių ir latvių.

Analitiko nuomone, šiais metais nedarbo lygis Baltijos šalyse mažės nebe taip sparčiai. Tikimasi, kad nedarbas Latvijoje ir Lietuvoje dar šiek tiek sumažės ir pasieks 14 proc. ribą. Tuo metu Estijoje, kur paskutinį 2011 metų ketvirtį gerokai sumažėjo naujų darbo vietų ir šiek tiek padidėjo nedarbas, šiemet darbo rinkos pokyčiai gali būti ne tokie pozityvūs.

T. Messimas mano, kad nedarbas Estijoje mažėja sparčiau nei Latvijoje ir Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių. „Mūsų ekonomikai eksporto sumažėjimas nepadarė didelės žalos, nes mūsų užsienio partneriai laikėsi gana gerai. Palyginti neblogai sekėsi ir kitiems ekonomikos sektoriams: gamybos, transporto, krovos, informacinių technologijų“, – mano T. Messimas.

Skolos ir santaupos – didžiausios

Lietuviai ne visose srityse atsilieka nuo estų. Lietuvoje – vienintelėje iš trijų Baltijos valstybių – yra teigiamas namų ūkių finansinių įsipareigojimų ir santaupų saldas. Didžiausi yra Estijos namų finansiniai įsipareigojimai, tačiau jų santaupos taip pat yra didžiausios.

Blogiausias įsipareigojimų ir santaupų santykis – Latvijoje: įsipareigojimai 1,84 karto viršija santaupas.

2011 metų pabaigoje Lietuvos namų ūkių finansiniai įsipareigojimai vidutiniam statistiniam nariui siekė 2363 eurus (8159 litus), o santaupos – 2413 eurų (8332 litus). Latvijoje šie rodikliai buvo atitinkamai 3410 eurų (11 774 litai) ir 1853 eurai (6398 litai),

Estijoje – 5359 eurai (18 504 litai) ir 3549 eurai (12 254 litai).

Tik skaičių magija?

SEB banko šeimos finansų ekspertei Julitai Varanauskienei atrodo, jog daugelyje sričių geresnę estų namų ūkių statistiką lemai tai, kad estai sugebėjo nenugrimzti į ekonomikos dumblą taip giliai kaip lietuviai bei latviai, todėl greičiau ir lengviau kėlėsi. Be to, euro įvedimas, nors ir nepateisino daugelio vilčių, esą davė naudos visai Estijos ekonomikai. Trečias J. Varanauskienės paaiškinimas dėl neva estų pranašumo daugeliui lietuvių turėtų maloniai glostyti širdį.

„Ne paskutinėje vietoje ir tai, kad estų statistinė bazė maža. Estijoje gyventojų – vos milijonas, tad vieno gyventojo įsidarbinimas duoda didesnį procentinį svorį statistiniam užimtumo augimui“, – šypsojosi lietuvių ekspertė.

SEB banko analitikas E. Rudzytis taip pat šypsodamasis kalbėjo apie statistikų išvedamus vidurkius, tokius kaip vidutinis darbo užmokestis, vidutinės pajamos, vidutinis vartojimas. „Ką reiškia vidutinis turtas? – šypsojosi E. Rudzytis. – Tai vienas turtingas ir šimtas neturtingų…“
Galimybės kaip lietuvių, norai – kaip estų

J. Varanauskienė mano, kad estų ir lietuvių namų ūkiai labai skirtingai elgiasi su savo finansais, latviai – mums gerokai artimesni. Tačiau, jos nuomone, tie elgsenos skirtumai nerodo, kad estai racionalesni, o lietuviai – jausmingesni.

Tarkime, mūsų namų ūkiai, palyginti su estais, beveik neturi skolų. Taip esą atsitiko todėl, kad estai pirmieji iš Baltijos valstybių gyventojų įšoko į kreditų traukinį ir pirmieji pajuto, kad laikas spausti stabdžius.

„Lietuvių išskirtinis bruožas, palyginti su latviais ir estais, yra atkaklus taupymas. Mūsų agrarinė praeitis, kultūros dalykai galbūt lemia, kad esame linkę taupyti ir prisiimti mažiau finansinių įsipareigojimų. Tuo metu latviai išsiskiria tuo, kad gauna tokias pat mažas pajamas kaip lietuviai, o nori skolintis tiek pat daug kaip estai. Latvių santaupos mažiausios vienam gyventojui, o paskolų portfelis didesnis nei Lietuvoje“, – skirtumų įžvelgė pašnekovė.

J. Varanauskienė iš to, kad estai didesnių pirkinių ateityje nenumato, o lietuviai ir latviai – planuoja, padarė tokias išvadas apie trijų Baltijos tautų kultūrinius skirtumus: „Estai neplanuoja, bet perka. Lietuviai ir latviai planuoja, bet neperka.“

Lietuvė ekspertė ragino nepriskirti estams didesnio nei lietuviams ar latviams racionalumo. Tiesiog estai daugiausia sutaupė, todėl neplanuotas pirkinys, jeigu estui jo staiga prireikia, yra lengviau įkandamas nei latviui ar lietuviui. Pastariesiems reikia ilgiau taupyti, kad įsigytų reikiamą pirkinį.

Komentarai (8)