1986 metais leidinys „The Economist“ sukūrė smagų „Big Mac“ indeksą, kuris suteikia galimybę įvertinti perkamosios galios paritetą tarp dviejų skirtingų valiutų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
„Big Mac“ indeksas yra paremtas perkamosios galios pariteto teorija. Anot „Big Mac“ indekso kūrėjų, valiutų kursai bet kurioje šalyje ilgainiui turėtų judėti link pariteto, o tapačių prekių kainos dvejose skirtingose šalyse turėtų tapti vienodos.
Indekso kūrėjai etalonine preke pasirinko mėsainį „Big Mac“, kuris 2013 metų liepą JAV kainavo 4,56 JAV dolerio, o Kinijoje vos 2,61 JAV dolerio. Remiantis „Big Mac“ indekso principais galima teigti, kad šių metų liepą juanio vertė JAV dolerio atžvilgiu buvo 43 proc. per maža.
„ConvergEx Group“ šiek tiek pakeitė „Big Mac“ indekso principus.
Bendrovė norėdama sužinoti JAV minimalaus užmokesčio dydį pasauliniame kontekste nutarė pasinaudoti „Big Mac“ indeksu.
„ConvergEx Group“ palygino mėsainio kainą su minimalaus atlyginimo dydžiu įvairiose pasaulio valstybėse.
Bendrovė nutarė išsiaiškinti kiek laiko skirtingose šalyse tenka dirbti už minimalų atlygį, kad būtų galima įsigyti vieną „Big Mac“ mėsainį.
„Big Mac“ gimtinėje už minimalią algą dėl vieno mėsainio tektų dirbti 34 minutes. Naujojoje Zelandijoje ir Prancūzijoje po 22 minutes, o Australijoje vos 18 minučių.
Tuo tarpu Indijoje už vieną „Big Mac“ mėsainį tektų paaukoti 6 darbo valandas.
Lenkijoje minimalų atlyginimą gaunantis darbuotojas dėl mėsainio turėtų plušėti beveik valandą, o Rusijoje daugiau nei pustrečios valandos.
Bene labiausiai dėl „Big Mac“ mėsainio turėtų pasistengti minimalią algą gaunantis Siera Leonės gyventojas, kuriam tektų padirbėti 136 valandas arba daugiau nei tris įprastas darbo savaites.
