Nobelio fizikos premija - už masės kilmės teorinį išaiškinimą (4)
Antradienį, spalio 8 dieną, Nobelio komitetas paskelbė 2013 metų Nobelio fizikos premijos laureatus. Jais, kaip ir prognozuota, tapo prof. Peteris W. Higgsas kartu su prof. François Englertu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
François Englertas ir Peteris W. Higgsas 1964 metais nepriklausomai vienas nuo kito pasiūlė teoriją, paaiškinančią, kaip dalelės įgauna masę (F. Englertas savo teoriją vystė su velioniu Robertu Broutu). 2012 metais šių mokslininkų idėjos buvo patvirtintos – CERN laboratorijoje netoli Ženevos esančiu pačiu galingiausiu pasaulyje dalelių greitintuvu LHC buvo aptiktas Higgso bozono egzistavimo įrodymas.
Teorija, už kurią šiais metais Nobelio premija apdovanoti fizikai, yra itin svarbo dalelių fizikos Standartinio modelio dalis. Standartinis modelis byloja, kad viskas – bakterijos, gėlės, žmonės, planetos, žvaigždės – yra sudaryti iš labai nedidelio kiekio fundamentalių medžiagos dalelių.
Dalelių sąveikas lemia jėgos, kurios yra priklausomos nuo jėgos dalelių, užtikrinančių, kad viskas veikia taip, kaip veikia. Standartinio modelio kertinis akmuo yra Higgso bozono egzistavimas. Ši dalelė yra kildinama iš nematomo Higgso lauko, užpildančio visą erdvę. Šis laukas yra net ir tuščiose Visatos vietose. Be Higgso lauko neegzistuotume mes, nes tik kontaktuodamos su šiuo lauku dalelės įgyja masę.
2012 metų liepos 4 dieną CERN dalelių fizikos laboratorijos mokslininkai paskelbė, jog jau yra įsitikinę, kad Didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC) aptiko Higgso dalelę. LHC yra ne tik pats galingiausias dalelių greitintuvas, bet ir, manoma, pats sudėtingiausias žmogaus pagamintas mechanizmas pasaulyje.
Higgso bozono ieškojo dvi mokslininkų grupės, kuriose buvo po maždaug 3000 mokslininkų. Viena grupė dirbo su ATLAS jutikliu ir jo pateiktais duomenimis. Antroji mokslininkų grupė duomenis rinko iš CMS jutiklio. Kad patvirtintų atradimą, mokslininkams reikėjo išanalizuoti milijardus dalelių susidūrimų.
François Englertas 1932 m. gimė Belgijoje, Université Libre de Bruxelles (Briuselis) įgijos daktaro mokslinį laipsnį. Dabar jis yra to paties universiteto profesorius emeritas. Peteris W. Higgsas yra Jungtinės Karalystės pilietis, gimęs Niukaslio prie Taino mieste. Londono universiteto Karaliaus koledže studijavęs mokslininkas yra Edinburgo universiteto profesorius emeritas.
Iki šiol Nobelio premijų laureatai iš anksto buvo labai sunkiai atspėjami – Nobelio komitetas beveik kiekvieną kartą sugeba nustebinti bei labiausiai vertais premijos pripažinti tuos mokslininkus, kurių šlovės akimirkos niekas nesitikėjo. Nepaisant to, įvairūs ekspertai ir lažybų kontoros prieš kiekvieną laureatų paskelbimą nepaliauja teikti savo prognozių. Pasak jų, labiausiai tikėtini fizikos premijos laureatai šiais metais yra Higgso bozono atradėjai arba teorijos, numačiusios šių dalelių egzistavimą autoriai. Tiesa, lygiai tą patį ekspertai ir lažybų kontoros skelbė prieš metus, kuomet prizas buvo skirtas Serge'ui Haroche'ui ir Davidui J. Winelandui už eksperimentinių metodų, suteikiančių galimybę tirti individualias kvantines sistemas, plėtojimą.
Be pasaulinės šlovės laureatas arba laureatai bus apdovanoti 8 mln. Švedijos kronų (apie 3 mln. litų) premija.
Teorija, už kurią šiais metais Nobelio premija apdovanoti fizikai, yra itin svarbo dalelių fizikos Standartinio modelio dalis. Standartinis modelis byloja, kad viskas – bakterijos, gėlės, žmonės, planetos, žvaigždės – yra sudaryti iš labai nedidelio kiekio fundamentalių medžiagos dalelių.
Dalelių sąveikas lemia jėgos, kurios yra priklausomos nuo jėgos dalelių, užtikrinančių, kad viskas veikia taip, kaip veikia. Standartinio modelio kertinis akmuo yra Higgso bozono egzistavimas. Ši dalelė yra kildinama iš nematomo Higgso lauko, užpildančio visą erdvę. Šis laukas yra net ir tuščiose Visatos vietose. Be Higgso lauko neegzistuotume mes, nes tik kontaktuodamos su šiuo lauku dalelės įgyja masę.
2012 metų liepos 4 dieną CERN dalelių fizikos laboratorijos mokslininkai paskelbė, jog jau yra įsitikinę, kad Didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC) aptiko Higgso dalelę. LHC yra ne tik pats galingiausias dalelių greitintuvas, bet ir, manoma, pats sudėtingiausias žmogaus pagamintas mechanizmas pasaulyje.
Higgso bozono ieškojo dvi mokslininkų grupės, kuriose buvo po maždaug 3000 mokslininkų. Viena grupė dirbo su ATLAS jutikliu ir jo pateiktais duomenimis. Antroji mokslininkų grupė duomenis rinko iš CMS jutiklio. Kad patvirtintų atradimą, mokslininkams reikėjo išanalizuoti milijardus dalelių susidūrimų.
François Englertas 1932 m. gimė Belgijoje, Université Libre de Bruxelles (Briuselis) įgijos daktaro mokslinį laipsnį. Dabar jis yra to paties universiteto profesorius emeritas. Peteris W. Higgsas yra Jungtinės Karalystės pilietis, gimęs Niukaslio prie Taino mieste. Londono universiteto Karaliaus koledže studijavęs mokslininkas yra Edinburgo universiteto profesorius emeritas.
Iki šiol Nobelio premijų laureatai iš anksto buvo labai sunkiai atspėjami – Nobelio komitetas beveik kiekvieną kartą sugeba nustebinti bei labiausiai vertais premijos pripažinti tuos mokslininkus, kurių šlovės akimirkos niekas nesitikėjo. Nepaisant to, įvairūs ekspertai ir lažybų kontoros prieš kiekvieną laureatų paskelbimą nepaliauja teikti savo prognozių. Pasak jų, labiausiai tikėtini fizikos premijos laureatai šiais metais yra Higgso bozono atradėjai arba teorijos, numačiusios šių dalelių egzistavimą autoriai. Tiesa, lygiai tą patį ekspertai ir lažybų kontoros skelbė prieš metus, kuomet prizas buvo skirtas Serge'ui Haroche'ui ir Davidui J. Winelandui už eksperimentinių metodų, suteikiančių galimybę tirti individualias kvantines sistemas, plėtojimą.
Be pasaulinės šlovės laureatas arba laureatai bus apdovanoti 8 mln. Švedijos kronų (apie 3 mln. litų) premija.
(7)
(0)
(0)