Gruzinai iki šiol į kalnus keliasi „geležiniais karstais“ (Video) (0)
Tarybiniai laikais kalnakasiams Gruzijoje pakabinamų lynų keliai buvo vienintelis susisiekimas. Po 18 valandų pamainos jie susėsdavo į mažučius „metalinius karstus“, kurie gabendavo juos virš stačių kalnų šlaitų ir tarpeklių, supančių Čiaturos miestą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvo didžiausias mangano centras Kaukaze
Čiaturos miestas įsikūręs Kvirilos upės pakrantėse, nuo 1879 m. jis buvo didžiausias mangano gavybos centras Kaukaze. 1905 m. prasidėjus Rusijos revoliucijai, Čiatura buvo vienintelė bolševikų tvirtovė, visur kitur Gruzijoje vyravo menševikai. Beveik 4 000 kalnakasių dirbdavo po 18 valandų, kartais bekasdami užmigdavo iš nuovargio. Per bolševikų ir menševikų derybas Josifas Stalinas įtikino darbininkus palaikyti bolševikų pusę. Kalnakasiai vadindavo jį seržantu majoru Koba ir jautė simpatiją, nes jis atgabeno spausdinimo mašiną ir „raudonųjų karių būrius“. Šiais laikais tebeveikia 17 kabinų, taip pat ir pirmasis TSRS laikų žmonėms skirtas lynų kelias. Dauguma keltuvų Čiaturoje veikia tokiu principu: dvi kabinos sukabintos viena su kita tuo pačiu lynu, elektrinis variklis traukia kabiną žemyn, o pasinaudojant pirmosios kabinos svoriu pakeliama kita kabina. Nepaisant nelaimingų atsitikimų Gruzijoje, lynų kelias tebeveikia. 1990 m. Tbilisyje įvyko avarija, žuvo 20 žmonių, 15 buvo sužeistų. Tarp Rustavelio aveniu ir Mtatsmindos kalno nutrūko lynas, kalno šlaitu leidusis žemesnioji kabina ėmė kristi atgal ir trenkėsi į posto sieną (žmonės viduje susižeidė), o aukštesnioji kabina ėmė riedėti dideliu greičiu ir nukrito iš 20 m aukščio, nes nebeveikė stabdymo sistema.
(9)
(0)
(0)