Europos Komisija priėmė pasiūlymų, kurie turėtų Europai padėti pereiti prie žiedinės ekonomikos ir užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų perdirbama daugiau atliekų. Pasiekus naujus atliekų perdirbimo tikslus turėtų būti sukurta 580 tūkst. naujų darbo vietų.

Be to, Europa taptų konkurencingesnė ir mažiau priklausoma nuo ribotų ir brangiai kainuojančių išteklių. Pasiūlymuose taip pat numatyta mažinti poveikį aplinkai ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Numatyta, kad iki 2030 m. Europoje turėtų būti perdirbama 70 proc. komunalinių atliekų ir 80 proc. pakuočių atliekų, o nuo 2025 m. perdirbamąsias atliekas bus draudžiama vežti į sąvartynus. Be to, numatyta mažinti jūros taršą šiukšlėmis ir maisto švaistymą.

Persvarstymas, kuriuo siekiama sugriežtinti dabar galiojančiose direktyvose nustatytus atliekų tvarkymo tikslus, susijęs su plataus užmojo siekiu pereiti nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos. Ketinama atsisakyti ekonomikos modelio, kuris grindžiamas išgautų žaliavų vienkartiniu panaudojimu ir išmetimu, ir įgyvendinti naują kitokio ekonomikos modelio viziją. Žiedinėje ekonomikoje pakartotinis panaudojimas, taisymas ir atliekų perdirbimas tampa norma, o atliekos – praeities atgyvena. Be to, ilgiau našiai naudodama medžiagas – naudodama jas pakartotinai ir užtikrindama didesnį jų efektyvumą – ES taip pat galės veiksmingiau konkuruoti pasaulyje. Visa tai išdėstyta komunikate, kuriame aiškinama, kaip perdirbtų medžiagų rinkose diegiamos inovacijos, nauji verslo modeliai, ekologinio projektavimo ir pramonės simbiozė gali mums padėti kurti ekonomiką ir visuomenę be atliekų.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Iš XIX amžiaus paveldėtas linijinės ekonomikos sistemas mes naudojame XXI amžiuje, kurio realybė – besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, milijonai naujų vidurinės klasės vartotojų ir tarpusavyje susijusios rinkos. Kad galėtume konkuruoti, savo išteklius turime naudoti kuo veiksmingiau, t. y. užuot išmetę panaudotus išteklius į sąvartynus, turime juos perdirbti, kad galėtume vėl našiai naudoti. Pereiti prie žiedinės ekonomikos yra įmanoma ir net pelninga, tačiau tokioms permainoms reikia tinkamos politikos. Kad galėtume sparčiau kurti žiedinę ekonomiką ir pasinaudoti jos teikiamomis verslo ir užimtumo galimybėmis, siūlomi 2030 metų tikslai turi būti pradėti vykdyti jau dabar.“

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – tai raktas į žiedinės ekonomikos sėkmę, todėl siūlome integruotą metodą. Kartu su palankia reglamentavimo sistema naujoji programa „Horizontas 2020“ suteiks praktinių žinių, kaip Europos Sąjungoje kurti efektyviai išteklius naudojančią, ekologišką ir konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką.“

Komunikate aiškinama, kaip efektyviau naudojant išteklius gali atsirasti naujų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių. Didesnį efektyvumą lems naujoviškas dizainas, geresnės produktų ir gamybos procesų eksploatavimo charakteristikos ir didesnis patvarumas, perspektyvūs verslo modeliai ir naujos atliekų perdirbimo į išteklius technologijos. Dokumentų rinkiniu, kuris pateikiamas kartu su komunikatu, siekiama sukurti sistemą, kuri padėtų žiedinę ekonomiką paversti realybe, užtikrinti geresnes įvairių sričių politikos sąsajas, pažangų reguliavimą ir didesnį mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį. Tai padės pritraukti investicijų ir finansavimą, o kartu daug dėmesio bus skiriama verslo atstovams ir bus skatinamas vartotojų dalyvavimas. Dokumentų rinkinyje taip pat numatyta išteklių našumą matuoti kaip BVP ir sunaudojamų žaliavų kiekio santykį ir siūloma netrukus persvarstant strategiją „Europa 2020“ tikslą 30 proc. padidinti našumą iki 2030 m. iškelti kaip vieną iš galimų pagrindinių tikslų.

Komentarai (0)