Protestai Honkonge nėra reti. Tačiau tai, kas prasidėjo trečiadienį, o savaitgalį prikaustė viso pasaulio dėmesį, neturi precendento šioje saloje. Riaušių policija Honkonge prieš dešimtis tūkstančių protestuotojų, reikalaujančių demokratinių reformų, panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas. Milžiniška protesto akcija vadinama „Skėčių revoliucija“ – tokį pavadinimą ji gavo po to, kai protestuotojai nuo policijos ašarinių dujų mėgino apsisaugoti išskleistais skėčiais. Šie protestai – didžiausi nuo 1997 metų, kai salos valdymą Didžioji Britanija perdavė Kinijai.

Įtampa dėl Honkongo ateities neslūgsta jau beveik 20 metų, ir praėjusį savaitgalį išsiveržė masiniais protestais. Honkongo gyventojai išėjo į gatves protestuodami prieš Pekino politiką – jie reikalauja, kad Kinijos centrinė valdžia laikytųsi savo pažadų dėl demokratinių teisių saloje. Tą pasiekti jie ketina paralyžiuodami Honkongo finansinį rajoną.

Ko siekia protestuotojai?

Honkongas iki 1997 m. buvo britų kolonija, kuri vėliau buvo atiduota Kinijai. Pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“ Honkongui komunistinė Kinija suteikė ekonominių ir politinių laisvių. Tokia sistema turėtų likti galioti iki 2047 metų, tačiau kas nutiks tuomet – niekas oficialiai nekalba.

Su centrine Kinijos valdžia taip pat buvo sutarta, kad Honkongo gyventojai iki 2017 m. galės rinkti savo lyderį. Tačiau šių metų rugpjūtį Pekinas pareiškė, kad jį turės dar patvirtinti Pekinui lojalus komitetas. Tai paskatino žmonių baimes, kad Honkongas niekada nesulauks tikros demokratijos, ir iš jų bus atimtos net ir dabar turimos teisės bei laisvės. Jie piktinasi, kad Pekino gniaužtai vis stiprėja – mokyklose intensyvėja „patriotinis švietimas“, auga korupcija, o žiniasklaidai lieka vis mažiau laisvės.

Kaip vyko protestų eiga?

Protestai prasidėjo taikiai – universitetų studentai susirinko prie Honkongo miesto valdžios būstinės finansiniame Centralo rajone. Judėjimas, pasivadinęs „Occupy Central with Love and Peace“ („Okupuok Centralą su meile ir taika“) iš pradžių spalio 1-ai planavo pilietinio nepaklusnumo protestą, tačiau savaitgalį prisijungė prie studentų.

Honkongo policija suėmė daugiau nei 60 žmonių, panaudojo ašarines dujas. Tuomet „Occupy Central“ paragino protestuotojus paralyžiuoti finansinį rajoną. Honkongas palaipsniui pasinėrė į chaosą. Į protestus plūdo minios žmonių, jie užtvėrė pagrindinius kelius.

Policija su protestuotojais nusprendė susidoroti jėga. Po protestų zoną pasklido tirštas ašarinių dujų debesis, prieš protestuotojus taip pat buvo naudojamos guminės lazdos. Protestuodami prieš brutalius policijos veiksmus į gatves išėjo dar daugiau žmonių, kilo dar didesni susirėmimai.

Honkongo valdžia teigia, kad savaitgalį ligoninėje atsidūrė 26 protestuotojai, 148 buvo suimti.

Nesuvaldanti situacijos policija mėgino užblokuoti kelius protestų zonos link, kad prie jų negalėtų prisijungti daugiau žmonių. Gyventojai praneša, kad buvo panaudotos ir guminės kulkos. Policija šiuos kaltinimus neigia.

Sekmadienį Honkongo gatvėse protestavo jau dešimtys tūkstančių žmonių. Pirmadienį Honkongo valdžia paskelbė, kad atitraukia policijos pajėgas iš protestų krečiamo miesto gatvių, darydama didelę nuolaidą protestuojantiems demokratijos šalininkams.

Tačiau protestuotojai sako nepasiduosiantys ir savo teisių neatsisakysiantys be kovos.

Kas yra „Occupy Central“?

2013 m. sausio mėnesį Honkongo universiteto profesorius Benny Tai paragino surengti pilietinio nepaklusnumo aktus, jeigu visuotinės rinkimų teisės pažadai bus neįgyvendinti.

Tai buvo judėjimas, kuris pasivadino „Occupy Central with Love and Peace“ („Okupuok Centralą su meile ir taika“), ir ragino gyventojus dalyvauti taikiuose protestuose už tai, kad Pekinas Honkongui suteiktų visišką demokratiją.

Kai į Honkongo gatves išėjo studentai, judėjimas nusprendė su jais sujungti jėgas.

Kaip reaguoja Kinija?

Pekinas pareiškė, kad protestai – neteisėti, todėl policijos atsakas yra tinkamas. Centrinė valdžia nusprendė ir užblokuoti populiarią nuotraukų programėlę „Instagram“, taip pat pranešama, kad yra trukdžių skelbti nuotraukas ir populiariausiame socialiniame tinkle Kinijoje „Weibo“.

Kinijos laikraščiai taip pat nepublikuoja nuotraukų iš neramumų Honkonge. Centrinės valdžiai paklūstanti spauda rašo, kad „radikalios opozicinės jėgos griauna Honkongo įvaizdį pasaulyje“.

Kaip reaguoja kiti Honkongo gyventojai?

Honkongo gyventojai nėra vieningos nuomonės dėl politinės padėties ir platesnės demokratijos reikalavimų. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, 48 proc. gyventojų nepritaria Pekino planui dėl rinkimų Honkonge, tuo tarpu 39 proc. ragina vietos valdžią jam pritarti.

„Aš griežtai nepritariu protestuotojams, – senyva moteris sakė naujienų agentūrai AP. – Tie iš mūsų, kurie į miestą atvyko prieš 60 ar 70 metų, neturėjo nieko. Mes dirbome, kentėjome tam, kad paverstumėme Honkongą turtingu miestu, koks jis yra dabar. O dabar protestuotojai mūsų visuomenę verčia nestabilia. Man dabar vien galėjimas pavalgyti ir išsimiegoti tapo prabanga. Man nereikia demokratijos. Ką ji reiškia?“

Tačiau protestuotojų gretos vis didėja.

Kas bus toliau?

Protestuotojai nesiskirsto iš miesto gatvių. Dėl to dalyje miesto paralyžiuotas eismas, bankai ir parduotuvės finansų rajone yra uždaryti.

Policija ragina protestuotojus pasitraukti nuo gatvių, kad jomis galėtų pravažiuoti bent jau specialiosios tarnybos ir viešasis transportas.

Tačiau pernakt protestuotojai pradėjo statyti barikadas, o protestai apėmė vis daugiau teritorijos.

Protestuotojams yra dalijami skėčiai, kurie jau yra tapę protestų Honkonge simboliu.

Komentarai (17)