Policininkų nušauti juodaodžiai paaugliai Misūrio valstijos mieste Fergusone, Klivlendo valstijoje sukėlė pasipiktinimą tvarkos sergėtojų darbu visose JAV. Ne tik šalies juodaodžių bendruomenė, bet nemažai politikos apžvalgininkų teigia, kad rasizmo problema JAV toli gražu nėra išspręsta. Paradoksalu tai, kad pirmasis juodaodis JAV prezidentas Barackas Obama šaliai vadovauja tokiu metu, kai joje rasinė įtampa pasiekė itin aukštą lygį, rašo savaitraštis „Spiegel“.

Dar vykstant riaušėms Fergusone, dalis protestuotojų buvo išreiškę savo norą, kad į miestą atvyktų prezidentas B. Obama.

„Prezidentas turėtų būti Fergusone šį vakarą. Jis turėtų parodyti daugiau atsidavimo“, – tikino protestuotojas, afroamerikiečių bažnyčios kunigas Alvinas Herringas.

JAV juodaodžių bendruomenė dėjo labai dideles viltis į „savo“ prezidento B. Obamos išrinkimą. Balsuodami 2008 ir 2012 m. už šį kandidatą šalies prezidento rinkimuose afroamerikiečiai manė, kad šalies laukia didžiuliai pokyčiai. Būtina nepamiršti, kad šiuose rinkimuose juodaodžių amerikiečių aktyvumo lygis buvo kaip niekada aukštas

2008 m. kovą, tuomet dar tik būdamas kandidatu į prezidentus, B. Obama vienoje iš savo kalbų akcentavo rasizmo problemą, ir daugeliui atrodė, kad jis yra pajėgus suvienyti visą šalį. Tačiau 2014 m. lapkritį JAV baltieji ir juodaodžiai gyventojai yra itin smarkiai susipriešinę, o tai – didžiulė pirmojo šalies prezidento afroamerikiečio tragedija.

Vis dėlto, nereikia pamiršti, kad JAV yra federacinė valstybė ir joje vietos teismai ir policija turi plačią autonomiją. Dėl to federalinė valdžia negali būti kaltinama dėl nepakankamų pastangų kovojant su rasizmu šiose institucijose.

„Fergusonas žymi Obamos eros pabaigą. Tai liūdna pabaiga. Viskas prasidėjo nuo didžiulių vilčių, o baigiasi giliu nusivylimu“, – teigė Prinstono universiteto profesorius ir garsus afroamerikiečių intelektualas Cornelis Westas.

Šūviai Fergusone sukėlė grėsmę taikai visoje šalyje, kuri dažnai laikoma kultūrų lydymosi katilu. Šalyje vis didėja atotrūkis tarp daugiausiai baltųjų dominuojamo elito ir afroamerikiečių, kurių išsilavinimo ir pajamų lygis krenta kasmet, o įtaka taip pat mažėja.

Be to, daugelyje JAV vietų, kuriose anksčiau gyventojų daugumą sudarė juodaodžiai, juos išstumia sparčiai auganti ispanakalbių bendruomenė.

Statistikai teigia, kad tikimybė, jog policininkas nušaus juodaodį, o ne baltaodį vyriškį, yra 21 kartą didesnė. Daugelis baltaodžių policininkų į juodaodžius žiūri kaip į visuomenės saugumui kylančią grėsmę, kuri privalo būti sustabdyta. Tuo tarpu daugelio afroamerikiečių sąmonėje baltaodžiai policininkai asocijuojasi su rasistiškais žmogžudžiais.

Didžiulė socialinė atskirtis tarp dviejų JAV rasinių bendruomenių yra ryški net ir praėjus šešeriems metams nuo priešrinkiminės B. Obamos kalbos, kurioje buvo akcentuota būtinybė kovoti su rasizmu.

Šiuo metu apie ketvirtadalis afroamerikiečių gyvena žemiau skurdo ribos, kuomet itin vargingai gyvenančių baltųjų skaičius siekia 12,8 proc.

„Pew“ tyrimų centro duomenimis, 2011 m. baltaodžių namų ūkio pajamos buvo beveik 27 tūkstančiais dolerių aukštesnės už afroamerikiečių.

Vis dėlto, dalis konservatyvių pažiūrų baltųjų amerikiečių tvirtina, kad šalyje diskriminuojami baltaodžiai, o į įvairius B. Obamos įstatymų pasiūlymus žiūri su nepasitikėjimu.

Šie B. Obamos oponentai teigia, kad juodaodžio prezidento pasiūlymai kelia grėsmę JAV baltiesiems, kurie vis dar sudaro šalies gyventojų daugumą.

Pagrįsdami šį teiginį jie tvirtina, kad B. Obamos prastumta sveikatos apsaugos reforma yra naudingiausia skurdžiausiai gyvenantiems JAV juodaodžiams.

Komentarai (51)