Islamo valstybė Šiaurės Kaukaze (3)
Amerikiečių analitikai baiminasi, kad įtampa Šiaurės Kaukaze gali peraugti į tarptautinį konfliktą
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prie visų dabar Rusijos išgyvenamų ekonominių ir diplomatinių nemalonumų, regis, prisidėjo dar vienas – organizacija „Islamo valstybė“ (IS). Islamistai internete skleidžia tekstus ir vaizdus, kuriuose grasinama nuo netikėlių išvalyti Čečėniją ir visą Šiaurės Kaukazą.
Šios propagandos virtualioje erdvėje Rusijos teisėtvarkos organams sutramdyti nepavyksta. „Fundamentalistinio islamo populiarumas auga, kadangi Šiaurės Kaukazo gyventojai nusivylė pasaulietiška valdžia“, – pažymi žmogaus teisių gynimo organizacijos Human Rights Watch narė Tatjana Lokšina. Teisėtvarkai taip pat nepavyksta sutrukdyti islamistams verbuoti savanorius iš Šiaurės Kaukazo ar fiziškai juos perkelti į Artimuosius Rytus. Lokšinos vertinimais, „Islamo valstybės“ gretose Irake ir Sirijoje kovoja apie 700 Šiaurės Kaukazo atstovų. Tyrimų centro Soufan Group skaičiai grėsmingesni – apie pustrečio tūkstančio.
– Neturime duomenų, kad IS kovotojai tiesiogiai dalyvauja ginkluotame konflikte Šiaurės Kaukaze, – interviu Radio Svoboda sakė Amerikos užsienio politikos tarybos narys Stephenas Blankas. – Tačiau žinome, kad IS ir „Kaukazo emiratas“ – giminingos organizacijos. Taip pat žinome, kad smogikai seniai ir gan lengvai iš Šiaurės Kaukazo persikelia į Artimuosius Rytus. Ir neturime jokio pagrindo manyti, kad šis srautas kažkuriuo momentu neplūstels priešinga kryptimi. Kiek tiksliai iš Šiaurės Kaukazo yra kovotojų – 700 ar 2500, ne taip ir svarbu. O svarbu, mano nuomone, tai, kad konfliktas nerimsta, todėl, turint galvoje rusiškos politikos turbulentiškumą ir neprognozuojamą ir musulmoniškojo pasaulio dinamiką, gali staiga paaštrėti. Rusija Šiaurės Kaukaze kariauja jau dvidešimt metų ir nežino, kaip karą pabaigti.
IS karo lauko vado Abu Omar al-Šišani, kariavusio su kurdais Kobani mieste Turkijos ir Sirijos pasienyje, motina – čečėnė, ir tai dar labiau stiprina islamistų patrauklumą čečėnų akyse, konstatuoja Soufan Group analitikai. Gali būti, taip ir yra, tačiau į Artimuosius Rytus patraukę čečėnai, įsigijo taip vadinamus bilietus į vieną pusę: jie į Rusiją niekada nebegrįš, mano Tatjana Lokšina iš Human Rights Watch. Juos užmuš arba tenai, arba grįžtančius atgal, kertančius Rusijos sieną. Praeitą mėnesį Ramzanas Kadyrovas socialiniame tinkle Instagram įkėlė nuotrauką, kurioje matomas į al-Šišani panašus nušautas vyras ir prirašė, kad taip bus su visais, kas išdrįs grasinti rusams ar čečėnams. Tačiau greitai paaiškėjo, kad ši fotografija – metų senumo, ir įrašas iš svetainės buvo pašalintas. Tačiau Soufan Group vyr. viceprezidentas Richardas Barrettas įsitikinęs, kad islamistai blefuoja, kad dabar jie realios grėsmės Šiaurės Kaukazui nekelia. Negana to, jo požiūriu, Putinas tik išlošia, jeigu Šiaurės Kaukazo smogikai migruoja į Artimuosius Rytus. Lokšina lyg ir patvirtina tai statistika, iš kurios matosi, kad konfliktas Šiaurės Kaukaze slopsta. Taigi, jei 2013 metais rusų pajėgų susidūrimuose su čečėnų separatistais žuvo 27 žmonės ir 87 sužeisti, tai iki šių metų pavasario žuvo tik 12, o sužeista – 30. Stephenui Blankui iš Amerikos užsienio politikos tarybos ši statistika įspūdžio nedaro.
– Klajojantys džihadistai dabar yra profesija. Jie puikiai įvaldė sienų perėjimo meną. Jie ginkluoti ir moka kautis. Jų žiaurumas beribis, kovinė dvasia – aukšta. Šie žmonės įrodė turintys stulbinančią savybę visada atsidurti karštuose taškuose. Visa tai, mano nuomone, turi lemiamą reikšmę, o ne dabartinė statistika iš Kaukazo, kuria nelabai pasitikiu. Dar vienas ne menkiau svarbus dalykas yra, kaip jau minėjau, tai, kad Maskva neturi aiškaus vaizdo, kaip sumažinti įtampą Kaukaze.
– Tačiau juk situacija regione nors ir įtempta, tačiau pakenčiama, ne kritinė?
– Jei tai būtų vienintelė Rusijai iškilusi problema, su ja būtų gan paprasta susitvarkyti. Bet kai nors ir tik rusenantis karas yra dalis sisteminės krizės, ekonominės ir diplomatinės, tai netgi nedidelis jos paūmėjimas gali turėti kuo didžiausias pasekmes. Kuo Kremlius daugiau turi problemų, tuo labiau kiekviena iš jų gali pakenkti. Jei staiga dėl Maskvos silpnumo nusilps valdžia Grozne, situacija Šiaurės Kaukaze taps nebekontroliuojama.
Spalį JAV ir Rusijos užsienio reikalų institucijų vadovai Johnas Kerry'is ir Sergejus Lavrovas susitarė dėl tikslingo abiejų šalių specialiųjų tarnybų bendradarbiavimo kovoje su „Islamo valstybe“, kad ir kokie gilūs nesutarimai tarp jų būtų kitose srityse. Tačiau bendrų pastangų derinimui trukdo skirtingas pusių požiūris į situaciją Sirijoje. Maskva atkakliai tvirtina, Kad Bashar al-Assado režimas turi būti bet kokios antiislamiškos koalicijos dalimi. Vašingtonas Asadą laiko neteisėtu valdovu ir griežtai atsisako turėti su juo reikalų.
Евгений Аронов
www.svoboda.org